Atsižadėjimas. 2010.08.26.

Tai laiško kopija vienam vaišnavui. 
 
Sėdžiu dabar prie stalo. Vakaras. Rudeninė saulė sėdo. Sukartojau vėl 64 ratus. Laikiau džapos maišelį prie krūtinės kaip brangiausią objektą. Suvokiau – tai mano vienintelis daiktas. Brangiausias. Jis man duoda prieglobstį. Kas, jei ne mano džapa. Knygos? Bendravimas? Pamokslavimas? Ne... Visa tai pagelbėja, bet... bendravimas su Kosmosu ir Šventu Vardu, tik jis užpildo sielą, tik jis. 
 
Pro akis eina visas gyvenimas ir suvokiu, kad nieko kito neieškojau, kaip vidinio ryšio su Dievu. Kas daugiau man laimę neš? Kas? Niekas. Visko bandžiau ir nieko neišsinešiau. Viskas kaip dūmai praėjo ir nuėjo. O džapa liko. 

Mačiau tą skaistų veidą. Deivės veidą. Ragavau tą skonį, gėriau akimis, aukštesne sąmone. Kaip noriu kosmose gyventi. Žinai, ateina laikas, kai nori visą dieną prabūti meditacijoje. Aišku, negali. Bet nori. Ir tas noras kartais gąsdina. Tu miršti? Taip, tu miršti pasauliui – parduotuvėms, šeimoms, vaikams, darbams, pinigams, šlovei ir prestižui... Tu čia tiesiog negyveni. Gyveni, bet gyvendamas byloji apie kitą realybę. Ir tai gera. Ir į ten einu. Tikra ta žodžio prasme. Sėdi ir pusę dienos medituoji. Atėjo tas laikas, kai protas tai leidžia. Aišku, reikia kartais išlėkti papamokslauti. Bet... ateina ruduo ir visuomet tas meditacijų metas užeina. Atsimenu, kažkada vėlyvą rudenį, pliaupiant liūtims ir purvui maišantis su žolėmis, atsikėliau į vienkiemį. Ir pasileidau į vidinę kelionę. Ir tai buvo pačios gražiausios mano akimirkos. Kartojau 64 ratus. Ir prie to dabar grįžinėju. Noriu vėl šį standartą palaikyti. Nes tai džiaugsmo ir tikros harmonijos, ramybės standartas. Tai kokybiško pamokslavimo ir pažinimo, Visatos pažinimo, standartas. Tai Krišnos pradžiuginimo standartas. Caitanya sakė, kad Jis Pats priima maistą, aukojamą po vieno lakho (vienetas, nurodantis 64 ratus) džapos ratų. Tai išaukštinta egzistencija. Tai sėkmė. Jei galėsiu taip iškartoti iki gyvenimo pabaigos, tikiu, kad tikrai paliksiu kūną mąstydamas apie Tąjį, apie kurį šimtus tūkstančių kartų skaičiau ir girdėjau.