Interviu, duotas laikraščiui „Savas“

Gal kiek keista, tačiau ir įdomu gatvėse sutikti šokančių ir dainuojančių indiška atributika pasipuošusių žmonių. Tai – krišnaitai giedantys Dievų vardus. Apie šį judėjimą SAVUI pasakojo Vytauto Didžiojo Universiteto psichologijos studentas Donatas Janickis.


ATSAKYMŲ PAIEŠKA

Dar mokydamasis mokykloje Donatas praktikavo krikščionybę, bet šioje religijoje jis nerado atsakymų į rūpimus klausimus. Vaikinas 11-oje klasėje net norėjo stoti į vienuolyną, tačiau visiškai atsitiktinai iš tetos gavo knygų apie Svami Prabhupada Tarptautinės Krišnos Sąmonės Organizacijos įkūrėją. Pradėjęs studijuoti vedas, susipažinęs su jų gyvenimo būdu, tapo šios religijos išpažinėju. Vedos – tai įvairūs šventraščiai, pateikiantys žinių apie visas gyvenimo sritis. Krišnos Sąmonės judėjimas ne tik religija, bet ir gyvenimo būdas. Šio judėjimo atstovai atsisako mėsos, alkoholio, rūkalų, netgi juodos ar žalios arbatos. Pačią svarbiausią vietą čia užima apeigos, meditacija, taip pat joga ir vedų kulinarija.



SIEKIS TAPTI LAISVU

Apie šį judėjimą sklando nemažai gandų. Dažnai krišnaitai vadinami religiniais fanatikais, tačiau taip nėra. „Buvo toks etapas, kai išeidavau į universitetą ir jausdavausi tarsi kitame pasaulyje“, – sakė studentas, kuris išskyrė tris etapus krišnaito gyvenime. Pirmas – fanatiškumas, tada žmogus turi daug ko atsisakyti, keisti gyvenimo būdą. Tuo metu jis dažnai būna piktas, kritikuoja kitus. Antras etapas – kai jau būna daug ko atsisakęs, ir nebesinori nei mėsos, nei alkoholio ar kitų draudžiamų dalykų. Trečiame etape tampa visiškai laisvu ir tuomet kyla gailestis girtuokliaujantiems, paleistuvaujantiems ar kitaip savo gyvenimą vėjais leidžiantiems žmonėms, kuriems krišnaitai stengiasi padėti. „Pirmame etape būni piktas, vėliau tampi draugišku, o trečiame etape – labai labai draugišku“, – šypsojosi Donatas.


TOLERANCIJA

Krišnos Sąmonės išpažinėjas teigė, kad krišnaitai nekritikuoja kitokio nei jų gyvenimo būdo. Jie toleruoja visus žmones, kad ir kokios jų pažiūros. Atvirkščiai – stengiasi visiems padėti. Paklaustas, ką apie jo išpažįstamą religiją mano bendramoksliai, Donatas džiaugėsi, kad kolegos universitete yra draugiški ir tolerantiški. Vaikinas teigė, kad ateityje norėtų vaikščioti apsirengęs tradiciniais krišnaitų drabužiais, tačiau tai vis dar atkreipia pernelyg daug praeivių dėmesio. „Eisenose visada dalyvauju apsirengęs tradiciniais rūbais, tačiau į universitetą negaliu taip eiti. Ko gero, pritraukčiau per daug dėmesio, kurio aš nemėgstu, o tada nebegalėčiau susikoncentruoti į paskaitą“, – teigė studentas, svajojantis įkurti jogos klubą.


Interviu paimtas iš čia.

Kalba
Straipsnių albumai