Interviu, duotas žurnalui „Būrėja“

Trečiasis Niutono dėsnis teigia, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Vedose ši tiesa buvo užrašyta gerokai anksčiau ir vadinama karma. Čia veiksmas nebūtinai lygus atoveiksmiui. Atpildas gali būti šimtą kartų didesnis. Tad jeigu ištiko nelaimė, verdate pykčiu arba niežti rankos ką nors sugadinti, sustokite ir nusiraminkite – už karmą esate atsakingi jūs patys. Apie tai pasakoja bhakti jogos vienuolis Donatas Janickis.



Tikintieji persikūnijimu teigia, kad visi turime karmą. Kaip ji veikia? Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia žodis „karma“.

Vedose aiškinama, kad kiekvienas veiksmas – geras ar blogas – turi atoveiksmį. Kitaip tariant, žmogui atlyginama už viską, ką jis yra padaręs ir padarys ateityje. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinis yra ištikimas, atlieka tėvo ir vyro pareigas, jis sulaukia atoveiksmio, kuris gali pasireikšti įvairiai. Tarkime, vyrui gali sektis darbe, jis gali susilaukti gabių vaikų ir pan. Tačiau jeigu žmogus vartoja alkoholį, žiūri pornografinius filmus, rūko, apgaudinėja, įžeidinėja – tai jau yra destruktyvūs veiksmai, už kuriuos sulaukiama atitinkamų atoveiksmių. Siela gyvena daug gyvenimų, ji keliauja iš vieno kūno į kitą begalę kartų. Daugelio praeitų gyvenimų veiksmų atoveiksmiai laukia šiame gyvenime, o šio gyvenimo veiksmai sulauks atoveiksmių kituose gyvenimuose.



Ar įmanoma išvengti karmos?

Siela iš prigimties yra tyra, ji nenori nusidėti visatos įstatymams. Bet jai susitapatinus su žemesnėmis energijomis, pavyzdžiui, geismu, pykčiu arba pavydu, ji pradeda daryti destruktyvius veiksmus: muša kitą žmogų, skriaudžia, įžeidinėja ir pan. Tokių veiksmų pridarome daugybę, o atoveiksmių už juos dažniausiai sulaukiame tik kituose gyvenimuose. Ką tada žmogui daryti? Vienintelė išeitis – pasukti dvasiniu keliu. Yra daugybė knygų, kuriose rašoma, kaip išvalyti karmą. Visi priklausome nuo Dievo ir esame artimai su juo susiję. Tad jeigu žmogus užmezga tiesioginį ryšį su Dievu, gali tikėtis, kad į jo nuoširdumą bus atsižvelgta... Galbūt asmuo nusipelnė daugiau nesėkmių, bet jam atseikės mažiau arba atvirkščiai – siųs dar daugiau išbandymų, nes kentėdamas žmogus tobulėja.


Kokie veiksmai sulaukia didžiausio atoveiksmio? Ar atoveiksmis visada lygus veiksmui?

Vienas blogesnių veiksmų – abortas, už kurį sulaukiama baisiausio atoveiksmio. Gali pats gimti nužudytojo žmogaus įsčiose arba tapti jo vaiku, o jis tavo motina, kuri tave žudys... Tačiau jeigu pasidariusi abortą moteris nuoširdžiai atgailauja, galbūt sulauks mažesnio atoveiksmio. Karma nėra mechaninis dėsnis. Tarkime, jeigu padovanojai kam nors 10 litų, tai ir pats gausi tiek pat. Karmos dėsnis veikia kitaip: galbūt įžeidei ką nors tik vieną kartą, bet pats gali sulaukti begalės įžeidimų. Be to, atoveiksmio nebūtinai sulaukiama iš to paties žmogaus. Pavyzdžiui, jeigu buvai neištikimas žmonai, tai nebūtinai ji bus neištikima. Atoveiksmio už neištikimybę galima sulaukti iš visiškai kito žmogaus.

Karmos dėsnį puikiai apibūdina gerai žinomos trys patarlės: ką pasėsi, tą ir pjausi; kaip pasiklosi, taip išmiegosi; kaip šauksi, taip atsilieps. Tad nuo žilos senovės žinoma, kad žmogus yra savo likimo kalvis. Nutikus nelaimei gimdytojai verkia: „Kodėl Dievas atėmė iš mūsų sūnelį? Ką jis blogo padarė? Kuo mes nusidėjome, kad Viešpats mums toks negailestingas?“ Jeigu sūnus nieko blogo nepadarė šiame gyvenime, tai nereiškia, kad jis buvo geras praeituose gyvenimuose – niekas nevyksta veltui. Yra vaikų, kuriems lemta gyventi tik keletą savaičių ar mėnesių, po to įvyksta persileidimas. Tai tarsi atpildas už destruktyvius veiksmus.


Tačiau žinia, kad vaikas nusipelnė mirties praeitame gyvenime, tėvų visiškai neguodžia ir skausmo nemalšina...

Skausmo ir nereikia malšinti. Būtina sąmoningai jį iškentėti. Tarkime, žmogui sergant gripu skauda kūną, krečia šaltis, bet jis sąmoningai suvokia, kad jo organizmas kovoja su liga. Taip ir skausmą netekus vaiko reikia priimti sąmoningai. Ši kančia duota žmogui ne veltui, o kaip atoveiksmis už nuodėmingą veiklą. Tai galimybė sustiprėti dvasiškai, išmokti atsiskirti nuo to, kas laikina – kito žmogaus kūno.


Ką pasakytumėte tiems, kurie netiki karma?

Visatoje egzistuoja tobula tvarka. Tad kaip gali nebūti veiksmo ir atoveiksmio dėsnio? Gamtos dėsniai veikia visur. Problema ta, kad žmogus dėl užterštos sąmonės nepamena praeitų gyvenimų, todėl nesupranta, kodėl kas nors vyksta šiame gyvenime būtent taip, o ne kitaip. Vedose sakoma, kad Dievas duoda atmintį, užmarštį ir žinojimą. Tačiau norint prisiminti praeitus gyvenimus, reikia būti pasirengusiems. Jeigu žmogus tobulėja psichiškai, dvasiškai ir fiziškai, anksčiau ar vėliau pamatys kitus gyvenimus. Tai tik laiko klausimas...


Kaip ta atmintis pasireiškia? Gal per pojūčius, sapnus, medituojant?

Gali pasireikšti įvairiai: per pojūčius, sapnus, medituojant arba valgant. Įsivaizduokite, kad sutinkate seną pažįstamą po 40-ties metų. Žiūrite į žmogų, su kuriuo bendravote 20 metų, ir viską puikiai atsimenate. Jaučiate, kad tai yra geras jūsų draugas. Toks pojūtis aplanko ir sutikus buvusių gyvenimų palydovus. Aš sutikau savo dukrą iš praeitų gyvenimų ir žmogų, su kuriuo mus siejo santuokinis ryšys. Beje, žmogus, kuriam jaučiu tėviškus jausmus, yra už mane vyresnis. O tą žmogų, su kuriuo mus siejo santuokinis ryšys, puikiai pažįstu, žinau apie jį viską. Tai sunku paaiškinti, bet tiesiog taip jaučiu.


Visi esame patyrę, kai ką tik sutiktas žmogus atrodo labai artimas – lyg pažinotume jį daug metų. Ar tai užuomina į praėjusius gyvenimus?

Tai ne užuomina, o akivaizdus įrodymas. Būna žmonių, kurie susituokia jausdami, kad ankstesniuose gyvenimuose taip pat buvo susituokę. Arba sutinki draugą, kuris labai greitai tampa artimas, puikiai jaučia tave, o tu jį...


Ar gali moteris kitame gyvenime tapti vyru, o baltaodis – juodaodžiu?

Atgimti galime bet kokia gyvybės forma, pavyzdžiui, paukščiu, netgi bet kurioje planetoje. Kiek galaktikų, kiek milijardų dangaus kūnų – visuose juose galime atgimti, priklausomai nuo mūsų veiksmų, atliktų šiame ir praeituose gyvenimuose. Be abejo, žmogus yra aukštesnė gyvybės forma už gyvūną ar augalą. Bet jeigu šiame gyvenime įgyjama gyvulio sąmonė, kuri tenkina tik fizinius poreikius, pagal juos ir paruošiamas kūnas kitam gyvenimui. Pavyzdžiui, jeigu žmogui seksas – pagrindinis gyvenimo džiaugsmas, tikėtina, kad kitame gyvenime jam bus duotas kūnas, kuris tokiems dalykams bus kur kas labiau pritaikytas, tarkime, karvelio, tigro arba beždžionės. Augalu atgimstama tada, kai kūnas išnaudojamas judesiui ne ten, kur reikia, pavyzdžiui, mušama, paleistuvaujama ir pan. Vedose rašoma: „Prostitutė atgimsta žydinčiu medžiu.“


Interviu paimtas iš žurnalo „Būrėja“, 2013 m., nr. 1, 8-9 psl.

Metai:

Kalba:

Straipsnio albumai: