Dienoraštis "Vertingos akimirkos"

 Ateina laikas, kai patiri savo mažumą. Savo "dydžio" ir "svarbos" patyrimas įgalina gerėtis, džiaugtis Kūrėjo nepaprastai sudėtingu, nepaprastai unikaliu sukurtu pasauliu. Dėkoti ir bėgioti. Gali būti vaiku ir išgyventi dvasinės vaikystės laimę. 

Kuo daugiau patiri šią visatą ir anapusinį pasaulį, tuo labiau įsisąmonini, jog ypatingai mažai supranti apie realybę ir esi amžinai pažinimo, džiaugsmingo pažinimo kelyje. 

Patyrimas, kad esi mažas, nereiškia nepilnavertiškumo. Tie, kieno patyrimai apie juos supantį pasaulį, yra maži ir paviršutiniai, klaidingai įsivaizduoja esą nepaprastos asmenybės.  Jei patyrimai yra gilesni, neišvengiamai atsiranda mažumo pojūtis, nes tu pamatei tave supančią didybę. Vis dėl to, kad ir kaip būtų keista, nepilnavertiškumas neišgyvenamas, nes tu žinai, kad reikėjo daug "padirbėti" ir surinkti daug patyrimų, kad toks savęs matymas aplankytų tavo sąmonę išstumdamas iliuzorinius savęs "aš" vaizdus. Šiais laikais, adekvačiai save vertinti , yra reta. Sociumas diktuoja, kad jokiais būdais savo mažumo negalima pripažinti, nes tave sutryps aplinkiniai. Bet ar kas nors gali sutrypti žmogų, teisingai matantį savo padėtį pasaulyje ? Niekas. 

Laimė, paprastumas, nuolankumas, dėkingumas, gebėjimas džiaugtis kiekvienu pažinimu, patirtim,  ateina tik daug kartų surinkus patyrimus apie visatą ir anapusinį dvasinį pasaulį. Kuo jogas giliau susipažysta su Dievo mistine kūrinija, tuo mažesnis jis jaučiasi. Kas nėra matęs visatos playtybių, tas negali suvokti savęs jos kontekste, t.y. matyti savo mažumo, jį realiai išgyventi ir tuo pačiu metu jausti laimę. Laimę, kylančią iš žavesio Kūrėjo kūrinija, nepavydint, kad Jis didis, o tu - mažas ir nieko čia nekontroliuoji ir per daug nelemi. Laimę iš pasitikėjimo Jo vedimu ir dalyvavimo Jo plane.  

Gryžęs po 6 mėnsių iš Indijos šventų vietų į Lietuvą, gali žvelgti į ją dvejopai: arba kaip į labai žemos vibracijos tamsų urvą, skylę, perpildytą žmonių nelaimių, liūdesio ir skausmo, apatijos ir nevilties, arba kaip į Dievo Kūrinijos kampelį, kuriame vyksta Kūrėjo valia, kurioje tam tikra mažytė visatos dalis gyvų būtybių evoliucionuoja mokydamasi savo pamokas, o taip pat,  kurioje , be tamsių reikalų, vyksta ir nemažai šviesių dalykų. Aš renkuosi paskutinįjį matymo kampą. 

Kosminiai kalnai, Mandara,  Meru Mandara, Suparšva, Kumuda,  kurių aukštis siekia 120 000 km, randasi prie Meru kalno.  Jie yra atraminiai Meru kalno kalnai. Ant šių keturių išaukštintų kalnų auga kosminiai keturi gigantiški medžiai, kurių aukštis siekia 13 000km. Ant keletos iš jų auga gigantiški vaisiai, kurių dydis siekia 380 metrų. Krisdami nuo aukstų medžių ir kalnų, ant kurių šie medžiai stovi, šie vaisiai dūžta ant žemės . Išsilieja iš jų sultys, kurios sudaro ištisas upes. Gerdami šių upių vandenį, gyventojų burna ir kūnas skleidžia malonų aromatą, sklindantį  šimtus kilometrų aplink juos pačius. Jie  niekad  neserga, neišgyena blogų emocijų, jų oda nesiraukšlėja, nesulaukia senatvės. Tai yra žemės tipo rojai, žemesnė rojų grupė. Ir jie randasi visai šalia-mūsų planetarinėje sistemoje-Bhur Lokoje. Patekimas yra per Himalajus, kuriuose visai neseniai buvome...

Medituokime į šiuos medžius išminčius! Medituokime į šiuos aprašymus, pateiktus Šrymad Bhagavatam! Mūsų sąmonė plėsis ! Kokie nuostabūs aprašymai ir didinga visata! Jie atsakys mūsų meditaciją !!!

Jei žemesnės kategorijos rojai tokie, tai kokie rojai, kurie yra aukštesnėje sistemoje-svarga lokoje? Jei materialųs rojai tokie, tai kokie džiaugsmai išminčių planetarinėse sistemose-Mahar Lokoje, Džana Lokoje, Tapa Lokoje, Brahma Lokoje? Jose rašoma kad tūkstančius kartų didesni...O tai kokie Vaikunthalokoje...O kokie Golokoje...

Kopėčios. Prieš pažystant dvasinį pasaulį, reiktų susipažinti ir su materialiu pasauliu, kuris taip pat DIDINGAS  !

Kai širdyje paleidi žmones, siuntusius tau negatyvą, širdies indas prisipildo šviesos ir laimės. Svarbu juos ne keisti, bet jiems atleisti ir tada paleisti. Tada nereikia tų žmonių keisti. Paleisti-tai išvalyt nuoskaudas. O nuoskaudas išvalo Radha ir Krišna. Laikas-tai pat Krišna. Jis taip pat padeda atleisti ir paleisti. Bet laikas veikia lėtai. Jei norim pagreitinti, svarbu su šia intencija melstis Radhai ir Krišnai. Tada visas atleidimo-paleidimo procesas pagreitėja. 

Kenkti, žąloti visos valstybės žmones galima tik prisidengiant visuotiniu gėriu. Juk atvirai to nepadarysi. Atsiminkime Putanos istoriją. Aiškino, kad atėjo pamaitinti Krišną, pratęsti Jam gyvybę. Bet tikras motyvas buvo-Jam pakenkti. Nužudyti. Sąmokslas yra senas kaip žmonija. Kokio senumo yra egoizmas? Kiek jam metų, amžių tūkstantmečių? Jo amžius toks, koks visatos.  Sąmokslas yra egoizmo vaikas. Jo amžius toks pats...

Dabar jie verčia susileisti į savo kūną tai, ko tu iš viso nesupranti ir nežinai. Tai, kas yra visiška paslaptis. Tai, kas jau dabar tūkstančiams sukėlė sunkiai ištaisomus pažeidimus. Tai, kas darys poveikį ne ateinantį mėnesį, bet visą likusį tavo gyvenimą. Poveikį, kurio niekas nežino, ar žino saujelė, kurie tai kūrė... Poveikį, už kurį niekas nepriims atsakomybės. Ir tu tai priimi. Tai tikrų tikriausia Rusiška ruletė...

Suleidę dvi dozes, jie ateis su trečia pas tave. Po to -su ketvirta ir penkta ir šešta..Tai kada bus tas metas, kada galvą nulenksi ne žemyn, bet pakelsi aukštyn ir pasakysi : ŠALIN RANKAS NIEKŠAI!

Dabar jie verčia susileisti į savo kūną tai, ko tu iš viso nesupranti ir nežinai. Tai, kas yra visiška paslaptis. Tai, kas jau dabar tūkstančiams sukėlė sunkiai ištaisomus pažeidimus. Tai, kas darys poveikį ne ateinantį mėnesį, bet visą likusį tavo gyvenimą. Poveikį, kurio niekas nežino, ar žino saujelė, kurie tai kūrė... Poveikį, už kurį niekas nepriims atsakomybės. Tai tikrų tikriausia Rusiška ruletė...

Suleidę dvi dozes, jie ateis su trečia pas tave. Po to -su ketvirta ir penkta ir šešta..Tai kada bus tas metas, kada galvą nulenksi ne žemyn, bet pakelsi aukštyn ir pasakysi : ŠALIN RANKAS NIEKŠAI!

Nepasakysi? Tada jie ateis su mikročipais. Į ranką. Tada jie vėl gąsdins-neįsidėsi, negausi galimybių, lauk iš darbo! SUTIKSI ĮSIDĖTI MIKROČIPĄ?

Jei taip, tuomet jie nesustos. Tai personos, kurios neturi ribų savo kėsluose žaloti kitus. Jie ateis su reikalavimu įsidėti mikročipą į galvą. Taip, į galvą. Iki 2030metų Klausas Švabas pareiškė, kad visiems į galvą bus sudėta. Tada bus tas metas pasakyti ŠALIN RANKAS NIEKŠAI ? Ar ir tada nulenksi galvą ? 

TAI KUR TA PRADŽIA PASIPRIEŠINIMO? JEI NE DABAR, TAI KADA? JEI NE DABAR, VĖLIAU BUS TIK SUNKIAU! PAMĄSTYKIME KIEKVIENAS IR PASISTENKIME KIEK GALIME , KIEK LEIDŽIA GALIMYBĖS !

Skiepytas- neskiepytas....baltaodis-juodaodis, anglas-lietuvis, moteris-vyras, tikintis-netikintis, sveikas-nesveikas, geriantis-negeriantis, valgantis mėsą-vegetaras....vien skirtumai...o kur meilė? Kur esmė? Apvienijanti visus....Krišna išsiskleidžia į trilijardus gyvų esybių...ir visos jos to Pačio Krišnos dalelės, broliai ir seserys.  

 Tie, kas pastoviai stengiasi nukreipti masių dėmesį į skirtumus, o ne į apvienijančius dalykus, užsiima SKALDYMU ir VALDYMU. ! . 

Miegantysis

Toks žmogus žiūri masines informacijos priemones ir tiki, kad ten rodoma informacija yra tiesa. Jis kartais paniurzgia, bet žiniasklaida “sutvarko” jo sąmonę taip, kad didelių problemų jis nemato tame, ką valdžia daro. Jis nelinkęs tikėti, kad Lietuvą valdo ne seimas ar vyriausybė. Viskas, kas nesutampa su “žiniomis” iš pagrindinės žiniasklaidos yra “sąmokslo teorijos” ir “briedas”. Jis nesupranta, ko čia dar nori žmonės per tą mitingą… Jis mano, kad valdžia teisingai elgiasi, kad reikia visus suskiepyti ir visi būsim saugūs. Jei nenori kažkas skiepytis, nėra didelės blogybės priversti skiepytis, nes kito kelio nėra. 

Linkiu kiekvienai moteriai prisiminti, kad be savo vyro, kurį ji turi / neturi, yra dar transcendentinis Vyras - Krišna, kurį ji turi kiaurą parą, per ažmius Amen :)  . Jis arčiausiai ir seniausiai randasi Jūsų širdies! Milijonuose gimimų... skirtinguose kūnuose... Vyrui tik pasvajoti apie tokį imtymumą-artimumą, koks yra tarp jūsų ir Krišnos...

Taigi, jei kažko negaunama iš savo vyro , išmintinga ieškoti to pas transcendentinį Vyrą :)   Jis duos visko, ko panorėsite... Ir be atlygio... Visiškai neverta kelti vėjų šeimose, nes tai nieko nesprendžia...

Artimas žmogus tik "prideda" laimės, bet nėra visos sielos laimės šaltinis. Laimės šaltinis yra Kitas Asmuo. Nemaišykim šių dalykų, nereikalaukim iš vyrų to, ką gali duoti tik Krišna, ir santykiai šeimoje gerės.

Moteris irgi yra jogas! Bhakti jogas! 

Kas girdi visas mūsų pačias, pačias, pačias giliausias mintis, jausmus, norus?  Žmona? Ne. Vyras? Ne. Vaikai? Ne. Tėvai? Ne. Seneliai? Ne. Draugai? Ne. Kas ??? Tik Radha ir Krišna širdyje. Tik Jie girdi. Tas, kas girdi giliausius mūsų širdies virpesius, tas yra arčiausiai Mūsų. Radha ir Krišna yra arčiausiai Mūsų. Dėl to - Jie artimiausi. Dėl to, Jiems-ypatingas dėmesys ! Visos dienos bėgyje. Mintyse, širdyje. 

Žmogus ieško laimės santykiuose su kitais žmonėmis, bando išspausti tai, ko negalima išspausti. Žmonės labai riboti ir sąlygoti. Meilės duoti gali labai labai mažai, jei iš viso gali...Kartais ir pagarbos sunku sulaukti...ar dėkingumo... Apie meilę rašomi romanai, kuriamos dainos, statomi filmai, tapomi paveikslai, rodomi spektakliai...spaudžiama, spaudžiama ir niekaip neišspaudžiama tai, kas užpildytų sielą... Žmogus nenori megzti santykių su Radha ir Krišna, nenori investuoti ten savo laiko ir energijos. Bet jis visą gyvenimą uoliai pluša ir nori įtikti savo artimiems, kad gautų mažytį laimės gurkšnelį iš jų...kuris vis tiek neužpildo sielos gelmių. Tada nuoskaudos, pykčiai, barniai, pretenzijos, įsižeidimai...

Investuokime į amžinus meilės santykius su Radha ir Krišna...Jie užpildys vis labiau ir labiau mūsų Esybę ir mes  vis mažiau ir mažiau nustosim skūstis ar reikalauti kažko iš kitų...kol galų gale nutilsim visai...vidiniame džiausme...kuris niekad nesibaigia...atmarama...