Sveiki,
Esu Emilija, rašau internetiniam portalui Žalioji Lietuva www.zaliojilietuva.lt. Norėčiau Jus pakalbinti.
Atradau Jus internete. Jūs esate bhakti jogos vienuolis, aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvoje skleidžiantis Vedų išmintį, taip pat vienas iš „Bhaktivedanta“ religinės bendruomenės, Kauno Vedų kultūros bei Klaipėdos vaišnavų kultūros centrų įkūrėjų. Kaip viename žmoguje telpa tiek daug spalvų? Kaip Jūs viską spėjate?
Viešpats toks spalvotas, kad sukūrė tokį spalvotą pasaulį. Ir tai tik mūsų planeta. O jei jūs galėtumėt žvilgterti į kitas mūsų visatos vietas, pamatytumėt, kad mūsų Žemė toli gražu nėra tokia spalvota kaip kitos civilizacijos, besidriekiančios visatos platybėse, nutolusios nuo mūsų milijonus metų tiek materialios, tiek dvasinės pažangos atžvilgiais. Ir vis dėlto, Žemėje tiek įvairovės, kad sunku savo intelektu aprėpti, kiek spalvotos kuriančiosios energijos gali turėti Tas, kuris kūrė šį šedevrą. Aš viso labo esu lašas Jo vandenyne ir mikroskopiniu laipsniu atspindžiu Jo Asmenybės įvairialypiškumą. O suspėti galima tik vienu atveju – kada labai nori :). Noras yra – viskas yra :).
Kaip atrodo Jūsų diena: kada keliatės, dirbate, meldžiatės, einate miegoti?
Kėlimasis priklauso nuo nuovargio lygio. Jei būnu grįžęs iš kelionių, keliuosi vėlai, nes ilsiuosi ilgai. Tad atsikeliu gal tik kokią 7-8 val. ryto. O šiaip stengiuosi atsikelti apie penktą valandą ryto. Dar gulint lovoje, prieš tik atsikeliant, padarau kūno vidaus organų masažą. Paskui atsikeliu, išplaunu visas patalpas, kuriose gyvenu, išgeriu karšto vandens ir einu atlikti kūno higienos reikalų. Apie 6 val. sėdu medituoti, kartoti mantras – Šventus Dievo Vardus sanskrito kalba, daug kam žinomą Harė Krišna mantrą-maldą. 7:30 val. einu pusryčiauti. 9 val. vėl sėdu medituoti iki 11:30. 11:30-12:00 val. pailsiu, sukartoju Gajatri mantrą – labai senas sanskrito maldas, skirtas subtiliai apsivalyti nuo negatyvių energijų. 12-14 val. – laikas, skirtas pietums gaminti, maistui pašventinti, virtuvei sutvarkyti, taip pat neilgam poilsiui, pokalbiams telefonu. 14-16 val. studijuoju Vedas. Paskui dažniausiai dvi-tris valandas skiriu konsultacijoms. Dvi valandas – jogos pratyboms, jogos kvėpavimui, buities reikalams, puslapio www.bhaktijoga.lt priežiūrai, korespondencijai ir t.t. Apie 21 val. einu luliuko. Kai keliauju, dienotvarkė būna kitokia, bet paties dienos režimo stengiuosi laikytis, kur bebūčiau. Kai laikrodį pasuka valandą į priekį, visi išvardinti laikai pasislenka valanda į priekį. Diena pripildyta praktikų, padedančių tobulėti fiziškai, psichiškai ir dvasiškai. Esu bhakti jogos vienuolis, todėl turiu stipriai dirbti su savim, kad tarnystė žmonėms ir Dievui turėtų nors truputėlį kokybės.
Ar esate vegetaras, žaliavalgis? Koks Jūsų mitybos racionas?
15 metų esu vegetaras, nevartojantis energetiškai nešvarių pagal Ajurvedos mokslą produktų: mėsos, žuvies, kiaušinių, grybų, česnakų, svogūnų. Visa kita vartoju. Mano mitybos racioną sudaro maždaug 70 % žalio maisto. Vegetariška mityba suteikia ramybę, jėga, sveikatą, pusiausvyrą ir laimę fiziniame ir psichiniame kūnuose.
2005 m. įgijote psichologijos magistro diplomą, ar nekilo minčių dirbti psichologu, konsultuoti žmones?
Tai kad aš konsultuoju žmones jau nuo žymiai anksčiau. Mokslai tik suteikė tam tikrų teorinių žinių, bet, jei atvirai, aš praktiškai nieko netaikau, ką mokiausi studijuodamas psichologiją VDU. Aš konsultuoju žmones dvasiniais, psichologiniais klausimais kaip dvasininkas. Taikau bhakti jogos tradicijos žinias, kurias pats pritaikiau pratiškai ir kurios man pasiteisino. Bhakti jogos tradicijos tūkstantmečių senumo žinios yra visiškai pritaikomos šių dienų psichologinėms, dvasinėms problemoms spręsti, nes jos tikros ir teisingos. Jos patikrintos laiko. Jos išėjo iš didžių jogų, pasiekusių fizinio, psichinio ir dvasinio išsivystymo aukštumas, širdies. Aišku, kai reikia, pasinaudoju ir šiuolaikinės psichologijos žiniomis, žinau, kur ir ką surasti. Šiuolaikinė psichologija daug irgi gerų dalykų pateikia. Tik reikia mokėti atsirinkti iš visos masės tai, ko tikrai reikia, kas tinka, kas veikia.
Jūs vedate renginius? Kokie žmonės ateina į susitikimus su Jumis, dalyvauja renginiuose?
Vedu dabar daugiau dvasinius renginius. Dvasiniai renginiai gydo žmogų iš giliai. Psichologinės paskaitos, seminarai negydo taip stipriai. Kai kartu su susirinkusiais pagiedi Šventus Dievo Vardus – mantras, pamedituoji, pabendrauji dvasinėmis, giliomis temomis, suvalgai šventinto maisto, generuojasi daug šviesios energijos, kuri viską, ką reikia, padaro. Kuri gydo. Žmogų. Žmonės nurimsta, atsikrato streso, nuovargio, nerimo, pykčio, kitų neigiamų emocinių būsenų. Ateina atsakymai, kitoks pasaulio suvokimas. Transformuojasi asmenybė. Mūsų visuomenė kenčia dėl to, kad mažai dvasinių renginių. Pilna paskaitų apie sveikatą, psichologiją, bet... mažai kas keičiasi. Žmogus turi tris dimensijas – fizinę, psichinę ir dvasinę. Dvasinė stipriai pamiršta. O tai juk yra asmenybės pagrindas. Jei medžio šaknys papuvusios, gali dažyti kamieną sveika ruda spalva, nudžiūvusius lapus žaliai, bet medis bus apmiręs. Jis nebus tvirtas ir sveikas. Apie Dievą kalbėti mažai kas ryžtasi. Eis mažai žmonių, mažai pinigų surinksi... Bet Aukščiausias Dievo Asmuo ir tikėjimas Juo yra asmenybės pamatas. Visa kita lipdoma ant šio pamato. Jei pamato nėra, gali eiti į puikiausias psichologų paskaitas, sveikatos specialistų užsiėmimus, vis tiek kažko trūks. Dėl to dvasiniai renginiai yra svarbiausi, nes galų gale mes – ne fizinis kūnas, ne smegenys, o amžinos dvasinės sielos. Kadangi siela tupi fiziniame kūne ir tapatinasi su materialia sąmone, reikalingi užsiėmimai, kaip palaikyti sveiką kūną, psichiką. Ir labai smagu, kad tokių renginių Lietuvoje daugėja. Bet jei norim visiško pasveikimo, Lietuvos nuvargusių žmonių pakėlimo, svarbu organizuoti ir dvasinius renginius, kurie pamaitins medžio šaknis, ir nereikės „pudruoti veido“, maskuoti nuo vidinio dvasinio išpuvimo atsiradusių raukšlių.
Ar tokiame renginyje galima sutikti bankininką, teisininką?
Dvasiniai renginiai traukia dvasines individualias sielas, ieškančias ramybės ir laimės savo gyvenime. Kadangi bankininkai, teisininkai taip pat yra gyvos esybės... ieškančios... jie irgi ateina pagiedoti net Harė Krišna mantros – Dievo Vardų sanskrito kalba, pasisemti Vedų išminties. Jie irgi gyvos esybės, suprantate? Profesija, lytis, amžius, socialinė padėtis yra tik kevalai, kombinezonai. Už jų slypi ta pati pažeidžiama, jautri, meilės ir ramybės trokštanti gyva esybė.
Jūs gydote žmones, jiems padedate? Kokie žmonės kreipiasi į Jus, kokios dvasinės pagalbos ieško?
Gydau Aukščiausio Dievo Asmens energijomis, kurių visatoje yra apstu kaip užsėtoje dirvoje grūdų. Tereikia tik melstis ir dėti rankas ant neramios žmogaus galvos. Ir gydymas vyksta. Kiekvienas žmogus yra ekstrasensas ir gydytojas. Kiekvienas gali šių šviesių energijų prisišaukti ir padėti kitam. Reikia tik NORO. Noras yra – viskas yra :).
Kreipiasi paties įvairiausio amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties žmonės – nuo paauglių iki penkiasdešimtmečių, paprastų darbininkų ar direktorių, nebaigusių mokyklos ar mokslo daktarų. Įvairovė didelė. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra šios: nesutarimai su vyru, žmona, vaikais šeimoje, santykiai su darbdaviais, kolegomis darbe, žalingi įpročiai, nepasitikėjimas savimi, emocinis nestabilumas, nuoskaudos, nesugebėjimas įveikti neigiamas emocines būsenas kaip baimė, pyktis, geismas, pavydas, stresas, nerimas, etc. Kai kada pasitaiko ir klausimai, liečiantys dvasines praktikas. Kas įdomiausia, problemos dažniausiai būna ne dvasinės, o psichologinės. Tik nedaugelis ateina su dvasiniais ieškojimais. Bet kokiu atveju, visi ieško to paties – ramybės ir laimės :).
Kaip šiame skubančiame pasaulyje žmogui atrasti save, atsigręžti į dvasines vertybes?
Čia klausimas ne „kaip“, o „ar yra noras“. Pajausti natūraliai, kad aš noriu eiti dvasingumo keliu, yra didelė dovana, gaunama po daugelio gyvenimų, kankinantis, kankinantis, ieškant, ieškant, ieškant atsakymų į klausimus: „Kodėl aš esu šioje žemėje? Kas aš? Koks galutinis gyvenimo tikslas? Kur aš einu?“ Kai gyva esybė nuoširdžiai ieško, aukštesnės visatos būtybės sudaro sąlygas ir suveda su atitinkamais asmenimis, dvasiniais mokytojais, praktikomis. Ir jos tobulėjimo kelias prasideda. Žmogus pradeda busti iš „matricos“, kuriamos demoniškų šeimų klanų šiame pasaulyje, ir pamažu iš jos išeina. Jis tampa laisvas kosmoso pilietis ir yra pajėgus kitus ištraukti iš asmenybę supančiojančios ir verčiančios degraduoti sistemos. Jis pradeda pats skleisti teisingas žinias ir patiria laimę. To ir visiems linkiu. Budinti save ir skleisti žinias kitiems, nes tik teisingos žinios išlaisvina žmogų.
Tėvai Jums suteikė Donato vardą, o įšventinimo metu Jums suteiktas Dhanandžaja Pandit das. Ką jis reiškia? Kokia jo reikšmė?
Tai vieno šventojo iš 15-ojo amžiaus vardas. Pagal bhakti jogos tradicijas, dvasinis mokytojas, įšventindamas mokinį, visuomet suteikia šventos asmenybės vardą, kad tu ir aplinkiniai galėtų ją nuolat atsiminti. Kai atsimenam šventą asmenybę, mes apvalom savo sąmonę – mintis, norus, emocijas, mąstymą. Gale vardo pridedamas žodelis „das“, kuris reiškia tarną. Taigi mano vardas nurodo, kad aš esu vieno šventojo, vardu Dhanandžaja Pandit, tarnas. Suteikti vardą, kuris nurodo šventą asmenybę, visuomet palanku. Nesvarbu, kokios religijos šventasis būtų.
Koks Jūsų požiūris į aplinką, gamtą? Kaip Vedų mokymuose traktuojama gamta?
Jogų Biblijoje „Bhagavad gitoje“ Aukščiausias Dievo Asmuo sako: „Iš metų laikų Aš – žydintis pavasaris“. Gamta Vedose vadinama „daivi“ – Dieviška. Ji tobula, mylinti, smalsi, lanksti, paprasta, nuolanki, išmintinga, pamokanti, kantri, motiniška ir tėviška, nesentimentali, švelni. Materiali gamta, visata yra Dievo šešėlis. Yra ir dvasinė gamta, dvasiniuose pasauliuose, į kurios aplinką patenka gyvos esybės, išsivadavusios nuo egoizmo.
Sakykite, ar gamtoje galima ieškoti dvasios ramybės? Ar gamtą galima laikyti Dievišku kūriniu?
Be abejo.
Jūsų autoritetas?
Bet koks žmogus, kuris savo gyvenime harmoningai sujungė Dangų ir Žemę – dvasingumą ir žemiškumą. Vienas iš jų – Bhaktivedanta Svamis Prabhupada. Tai asmuo, atnešęs į Vakarų pasaulį Vedines žinias ir padėjęs daugeliui tūkstančių žmonių.
PABAIGAI. Jeigu Jūs norėtumėte ką nors pridurti, galbūt palinkėti mūsų skaitytojams, būčiau nuoširdžiai Jums dėkinga.
Aš linkiu kas dieną tobulinti save fiziškai, psichiškai ir dvasiškai! Taip mes tapsim harmoningesni, ramesni ir laimingesni. Tik tokie žmonės ir gali realiai keisti Lietuvą.