Visata yra labai laiminga. Jei su ja bendrauji – gauni laimės. Tiesiog... Gauni ir viskas. Juk nieko nereikia mokėti. Nieko... Tik pažiūrėti į dangų. Savo vidinėmis akimis. Ir išvysti... akis žvelgiančias į tave. Dideles, skaidrias akis. Juk kažkas atkreips į tave dėmesį. Jos – tai ne mes, nematančios šalia praeinančio žmogaus, dėl to, kad jis nėra dvasiškai pažengęs, skleidžia ne kokį kvapą, apgaudinėja, nevaldo pykčio, pavydi. Bet juk siela nesmirdi... Dėl to mes žiūrim į viršų, o jos – iš viršaus!