Ryšiai

Su manim sujungti visi pusdieviai. Su mano kūneliais. Turėjau šį pojūtį... Labai ryškų. Pamačiau, kaip mano subtiliame kūne pasklidę kanalai, kuriais aš sujungtas su jais... tais, kurie mano mašiną ir programas kontroliuoja. Sako... jų 33 milijonai. Oho, kiek aš daug ryšių turiu... Koks aš galingas... Jei esu ryšyje...

Skaidruma. 2010.08.31

Rašau dienoraštį, kadangi esu pametęs elementų įkroviklį, kuris pakrauna elementus. Jų dėka galiu naudoti diktofoną. Kokia vertė iš diktofono, jei jame nėra elementų, nėra gyvybės. Kokia vertė iš kūno, jei jame nėra sielos... kuri giedotų Šventus Dievo Vardus...? Kokia gyvenimo vertė, jei kas dieną nesiekiu savęs pažinimo?... Visi šiais laikais skuba ir ieško kažko... Ko? Džiaugsmo... Ir nieko daugiau. Džiaugsmas be apsivalymo neįmanomas. O apsivalymas be pastangų nevyksta.

Visata... 2010.08.30

Visata yra labai laiminga. Jei su ja bendrauji – gauni laimės. Tiesiog... Gauni ir viskas. Juk nieko nereikia mokėti. Nieko... Tik pažiūrėti į dangų. Savo vidinėmis akimis. Ir išvysti... akis žvelgiančias į tave. Dideles, skaidrias akis. Juk kažkas atkreips į tave dėmesį. Jos – tai ne mes, nematančios šalia praeinančio žmogaus, dėl to, kad jis nėra dvasiškai pažengęs, skleidžia ne kokį kvapą, apgaudinėja, nevaldo pykčio, pavydi. Bet juk siela nesmirdi... Dėl to mes žiūrim į viršų, o jos – iš viršaus!

Atsižadėjimas. 2010.08.26.

Tai laiško kopija vienam vaišnavui. 
 
Sėdžiu dabar prie stalo. Vakaras. Rudeninė saulė sėdo. Sukartojau vėl 64 ratus. Laikiau džapos maišelį prie krūtinės kaip brangiausią objektą. Suvokiau – tai mano vienintelis daiktas. Brangiausias. Jis man duoda prieglobstį. Kas, jei ne mano džapa. Knygos? Bendravimas? Pamokslavimas? Ne... Visa tai pagelbėja, bet... bendravimas su Kosmosu ir Šventu Vardu, tik jis užpildo sielą, tik jis. 
 
Pro akis eina visas gyvenimas ir suvokiu, kad nieko kito neieškojau, kaip vidinio ryšio su Dievu. Kas daugiau man laimę neš? Kas? Niekas. Visko bandžiau ir nieko neišsinešiau. Viskas kaip dūmai praėjo ir nuėjo. O džapa liko.