Vaikščiojau po žolę, žalią žolę... ėjau prie ąžuolo pakalbėti su laukais, su upe, čiurlenančiais akmenimis, su vandeniu, arta žeme, miegančiais grūdais... gamta natūrali, ji visuomet šneka man teisybę, o ir visiems kitiems teisybę šneka... tupėjau prie upės, kalbėjau su vandeniu, toks jausmas, kad jis prie manęs priartėjo su savo vinguriukais, burbuliukais, sukosi aplink mane... sako, būk, koks esi, meldai, medžiai, akmenys upėje, sūkuriai apie juos, sako, būk, koks esi ir... aš esu, koks esu..
