Keletas požymių , rodančių, kad sutuoktiniai pakilo į pagarbos lygį, išsilukštendami iš baimės ir naudos kevalų.
Sugeba reguliariai sėstis ir kalbėtis apie "nepatogius" dalykus santykiuose. Nebijo, nevengia, sugeba tokį pokalbį išbaigti iki galo ir rasti sprendimą. Jei šito neišeina padaryti, reiškia santykiai yra Naudos arba Baimės lygyje, o ne pagarbos ir dėkingumo. Abu supranta, kad nešioti negatyvą ant kito savo širdyje yra kur kas didesnė nepagarba kitam, nei to neigaimo dalyko išsakymas ir sprendimo radimas.
Sugeba rasti kompromisus situacijose, nekelia ultimatumumų, "nešoka su kardais".
Atsimena antros pusės mažiausius teigiamus veiksmus, padarytus dienos bėgyje. Jaučia padėką už tai, kas yra "savaime suprantama", kad žmona/vyras turi daryti.
Nesistengia atversti, "pakeisti kito nuomonės" santykių, politikos, religijos, etc klausimuose.
Nesišaipo iš kito pasirinkimų (nesvarbu kokioje srityje), norų, svajonių, pasaulėžiūros.
Vyras nereikalauja "pilno žmonos paklusimo". Jam nereikia vergo, kuris nesivystys nei psichologiškai , nei dvasiškai ir galų gale susirgs. Taip pat, tokiu būdu jis nekelia savo savivertės.
"Nekalamas vinis į galvą" apie "vyro" ir "moters" pareigas (aprašytas Vedose) taip bandant subtiliai priversti kažką daryti, ko žmogus dar negali ar kam nedaaugo.
Abu stengiasi praktikuoti savikontrolę suprasdami, kad nekontroliuojamos neigiamos mintys, jausmai , žodžiai, veiksmai gali sužeisti kitą stipriau nei stiklo šukės.
Sugeba atleisti. Nekaupia nuoskaudų širdyje.
Daugiau akcentuoja, pastebi vienas kitame pliusus, nei minusus.