Paieška pagal kriterijus

Ateina laikas, kai užsimerkus matai daugiau nei atsimerkus. 

Odė Kūrėjui

Dievas slypi Gamtos grožyje

Pašvaistės spalvose

Jūrų ir kalnų didybėje

Vandenyno plotyje ir gylyje

Slėnių gėlėse

Upių lankstume

Moters subtilume

Vaiko žaismingume

Vyro savikontrolėje

Raukšlėtose tėvų rankose

Senatvės išmintyje

Prakaito lašuose

Skaidriame žmogaus žvilgsnyje

Pavasarinių paukščių čiulbėjime

Jaunystės entuziazme

Vasaros uogose, pievų ir miškų kvapuose

Rudens derliuje

Šventų asmenybių askezėje

Demonų apsukrume

Blogio šlykštume

Gėrio nuostabume

Dvasinės praktikos pastangose

Nesekmėse ir kančiose

Pamokose ir realizacijose

Gebėjimuose , žmonių ir pusdievių

Žemės kvape ir javų lingavime

Kaimo obuolyje senolio rankose

Miškų ir girių tankume

Begaliniam Dangaus skliaute

Žmogaus baimėse ir drąsoje

Tiesoje

Visame kame, Kosminiame žaidime

Vadinamu Gyvenimas.

Intensyvėjant išoriniam chaosui, vidinė ramybė turi intensyvėti. Toks jogo gyvenimas. Taip jis treniruojamas. Ne į išorę - kryptis. Į vidų, kuris kaip vandenynas - neužmušamas.

Aplink daug tamsos. Netiesa, patyčios, kritika, susiskaldymas, manipuliacijos, išskaičiavimai, prievarta, etc. Tokiais laikais, svarbu, kur meti savo žvilgnį, kur koncentruoji savo energiją. Visame šiame "juodume" ieškokim ir šviesą skleidžiančių brangakmenių: gražių žmonių iniciatyvų, mus supančių žmonių iškilnių charakterio savybių, pastebėkim kito žmogaus talentus, kurie yra Dievo apraiška žemėje. Kelkim tikslus, mokykimės, aukim.  Siekim kantriai, atkakliai savo svajonių. Bendraukim su tokiais pačiais. Patirsime, jog žvilgsnis į pasaulį, mestas rakursu " o ką aš gero sau ir kitiems galiu padaryti, kad viso to nebūtų", atneš daug daugiau sėkmės, laimės ir augimo, nei žiūrėjimas į save ir pasaulį per ūkanotą , baimėmis, pesimizmu, negatyvu užmozotą stiklą. 

Maldos vaisiai ilgai bręsta, bet kai sunoksta, mažai nebūna. 

Teisingai laikantis skaistos, seksualinė energija virsta milžiniška kūrybine galia!  Laikantis neteisingai-savęs ir kitų engimu. 

Teisingai laikantis skaistos,  seksualinė energija virsta valia, vidine jėga. Laikantis neteisingai-energija prarandama, rezultatas atvirkščias. 

Ką reiškia teisingai? Teisingai reiškia-palaipsniui, jaučiant savo kūną ir psichiką, gerbiant kito kūną ir psichiką.  Iki skaistos laikymosi reikia nueiti ilgą kelią. Skaista yra ilgų pastangų rezultatas, o ne "nusprendžiau ir laikausi" ar ambicijos reikalas, ar "taip parašyta šventraščiuose ir mes dabar tuom seksim"  ir t.t.

Tokie celibatininkai degina tiek save, tiek kitus. 

Jei tu panyri į savo vandenyną taip giliai, kad pasieki dugną, atrodo , kad visas pasiektas gylis jau baigėsi, nes tu atsimušei į dugną. Bet...tavo nuostabai, vandenyno dugnas prasiveria vėl ir tu panyri į vandenyną po vandenynu. Pasaulį, anapus žmonių supratimo. Tylų, tylų, tylų.

āgacchāgaccha lakṣmīśe rādhe vṛndāvaneśvari |

kṛṣṇārthaṃ kriyatāṃ pākaṃ susvādv-annaṃ catur-vidham ||

tvayā yat pacyate devi tad annaṃ deva-durlabham |

miṣṭaṃ syād amṛta-sparddhi bhoktur āyuṣkaraṃ param ||

O Rādhā, o Lakṣmės valdove, o Vṛndāvaneśvari, ateik prašau, ateik. Kṛṣṇai reikia pagaminti nuostabaus skonio, keturių rūšių maistą.

O devi, kad ir kokį maistą pagamintum, jis labai retas net tarp pusdievių. Jis bus nepaprastai skanus, jo skonio pavydės nemirtingieji pusdieviai ir ilgins gyvenimą to, kuris jį valgo.

 Ateina laikas, kai patiri savo mažumą. Savo "dydžio" ir "svarbos" patyrimas įgalina gerėtis, džiaugtis Kūrėjo nepaprastai sudėtingu, nepaprastai unikaliu sukurtu pasauliu. Dėkoti ir bėgioti. Gali būti vaiku ir išgyventi dvasinės vaikystės laimę. 

Kuo daugiau patiri šią visatą ir anapusinį pasaulį, tuo labiau įsisąmonini, jog ypatingai mažai supranti apie realybę ir esi amžinai pažinimo, džiaugsmingo pažinimo kelyje. 

Patyrimas, kad esi mažas, nereiškia nepilnavertiškumo. Tie, kieno patyrimai apie juos supantį pasaulį, yra maži ir paviršutiniai, klaidingai įsivaizduoja esą nepaprastos asmenybės.  Jei patyrimai yra gilesni, neišvengiamai atsiranda mažumo pojūtis, nes tu pamatei tave supančią didybę. Vis dėl to, kad ir kaip būtų keista, nepilnavertiškumas neišgyvenamas, nes tu žinai, kad reikėjo daug "padirbėti" ir surinkti daug patyrimų, kad toks savęs matymas aplankytų tavo sąmonę išstumdamas iliuzorinius savęs "aš" vaizdus. Šiais laikais, adekvačiai save vertinti , yra reta. Sociumas diktuoja, kad jokiais būdais savo mažumo negalima pripažinti, nes tave sutryps aplinkiniai. Bet ar kas nors gali sutrypti žmogų, teisingai matantį savo padėtį pasaulyje ? Niekas. 

Laimė, paprastumas, nuolankumas, dėkingumas, gebėjimas džiaugtis kiekvienu pažinimu, patirtim,  ateina tik daug kartų surinkus patyrimus apie visatą ir anapusinį dvasinį pasaulį. Kuo jogas giliau susipažysta su Dievo mistine kūrinija, tuo mažesnis jis jaučiasi. Kas nėra matęs visatos playtybių, tas negali suvokti savęs jos kontekste, t.y. matyti savo mažumo, jį realiai išgyventi ir tuo pačiu metu jausti laimę. Laimę, kylančią iš žavesio Kūrėjo kūrinija, nepavydint, kad Jis didis, o tu - mažas ir nieko čia nekontroliuoji ir per daug nelemi. Laimę iš pasitikėjimo Jo vedimu ir dalyvavimo Jo plane.  

Himalajuose patiri  savo "dydį" ir "svarbą". :) .