Teisingai laikantis skaistos, seksualinė energija virsta milžiniška kūrybine galia! Laikantis neteisingai-savęs ir kitų engimu.
Teisingai laikantis skaistos, seksualinė energija virsta valia, vidine jėga. Laikantis neteisingai-energija prarandama, rezultatas atvirkščias.
Ką reiškia teisingai? Teisingai reiškia-palaipsniui, jaučiant savo kūną ir psichiką, gerbiant kito kūną ir psichiką. Iki skaistos laikymosi reikia nueiti ilgą kelią. Skaista yra ilgų pastangų rezultatas, o ne "nusprendžiau ir laikausi" ar ambicijos reikalas, ar "taip parašyta šventraščiuose ir mes dabar tuom seksim" ir t.t.
Tokie celibatininkai degina tiek save, tiek kitus.
Jei tu panyri į savo vandenyną taip giliai, kad pasieki dugną, atrodo , kad visas pasiektas gylis jau baigėsi, nes tu atsimušei į dugną. Bet...tavo nuostabai, vandenyno dugnas prasiveria vėl ir tu panyri į vandenyną po vandenynu. Pasaulį, anapus žmonių supratimo. Tylų, tylų, tylų.
O Rādhā, o Lakṣmės valdove, o Vṛndāvaneśvari, ateik prašau, ateik. Kṛṣṇai reikia pagaminti nuostabaus skonio, keturių rūšių maistą.
O devi, kad ir kokį maistą pagamintum, jis labai retas net tarp pusdievių. Jis bus nepaprastai skanus, jo skonio pavydės nemirtingieji pusdieviai ir ilgins gyvenimą to, kuris jį valgo.
Ateina laikas, kai patiri savo mažumą. Savo "dydžio" ir "svarbos" patyrimas įgalina gerėtis, džiaugtis Kūrėjo nepaprastai sudėtingu, nepaprastai unikaliu sukurtu pasauliu. Dėkoti ir bėgioti. Gali būti vaiku ir išgyventi dvasinės vaikystės laimę.
Kuo daugiau patiri šią visatą ir anapusinį pasaulį, tuo labiau įsisąmonini, jog ypatingai mažai supranti apie realybę ir esi amžinai pažinimo, džiaugsmingo pažinimo kelyje.
Patyrimas, kad esi mažas, nereiškia nepilnavertiškumo. Tie, kieno patyrimai apie juos supantį pasaulį, yra maži ir paviršutiniai, klaidingai įsivaizduoja esą nepaprastos asmenybės. Jei patyrimai yra gilesni, neišvengiamai atsiranda mažumo pojūtis, nes tu pamatei tave supančią didybę. Vis dėl to, kad ir kaip būtų keista, nepilnavertiškumas neišgyvenamas, nes tu žinai, kad reikėjo daug "padirbėti" ir surinkti daug patyrimų, kad toks savęs matymas aplankytų tavo sąmonę išstumdamas iliuzorinius savęs "aš" vaizdus. Šiais laikais, adekvačiai save vertinti , yra reta. Sociumas diktuoja, kad jokiais būdais savo mažumo negalima pripažinti, nes tave sutryps aplinkiniai. Bet ar kas nors gali sutrypti žmogų, teisingai matantį savo padėtį pasaulyje ? Niekas.
Laimė, paprastumas, nuolankumas, dėkingumas, gebėjimas džiaugtis kiekvienu pažinimu, patirtim, ateina tik daug kartų surinkus patyrimus apie visatą ir anapusinį dvasinį pasaulį. Kuo jogas giliau susipažysta su Dievo mistine kūrinija, tuo mažesnis jis jaučiasi. Kas nėra matęs visatos playtybių, tas negali suvokti savęs jos kontekste, t.y. matyti savo mažumo, jį realiai išgyventi ir tuo pačiu metu jausti laimę. Laimę, kylančią iš žavesio Kūrėjo kūrinija, nepavydint, kad Jis didis, o tu - mažas ir nieko čia nekontroliuoji ir per daug nelemi. Laimę iš pasitikėjimo Jo vedimu ir dalyvavimo Jo plane.
Šiais laikais, kiekvieną didesnę naujieną reikia tikrinti pasitelkiant savo intuicija. Per daug melo ir propagandos. Tiek Koronos virusas, tiek Ukrainos karas, tiek "klimato kaita", tiek kiti virusai, kurie gali "atsirasti" ateityje...mano matymu, prisidengiant šiais dalykais ar situacijojmis, deklaruojant gerus ketinimus, realiai bus siekiama žmones nuturtinti ir dar labiau juos kontroliuoti atimant iš jų laisves. Būkim atsargūs, netikėkim pasakomis. Išjauskim bet kokią informaciją patys savo širdyje prieš priimdami kokius svarbius sprendimus.
Netikras ego verčia galvoti, kad politinius, ekonominius ir kt. procesus šioje žemėje mes beveik suvokiame, nes susirinkę daug informacijos, paskaitę knygučių, internete susirinkę medžiagos. O realybėje, yra daug sudėtingiau. Ir tiek daug sudėtingiau, kad labai retas, kuri galėtų šiuos procesus suprasti žemės lygyje. O dar retesnis-suprasti iš kosmoso evoliucijos perspektyvos. Yra žemėje žmonių, tiek demoniškos, tiek dieviškos prigimties, kurių intelektas ir vykdoma veikla negali būti suprasti net iš tolo. Net iš tolo. Net ir po 50 metų. Tiesiog į tuos žmonių sluoksnius dauguma žmonių per visą savo gyvenimą net nepatenka, o ką jau kalbėti apie informaciją, kuri tuose sluoksniuose cirkuliuoja ir kuri praktiškai niekada nepatenka į viešą erdvę. Ir be tos informacijos neįmanoma net iš tolo suprasti, kokie procesai vykdomi šioje planetoje iš tiesų. Derėtų nepamiršti ir tai, jog žemė yra ląstelė visame visatos kūne. Žemės gyventojai visados buvo, yra ir bus susieti su kitų planetų gyvomis esybėmis-tiek demoniškomis civilizacijomis, tiek dieviškomis. Apie tai byloja Šrymad Bhagavatam ir kiti seni šventraščiai. Žemė yra stadionas, kuriame žaidžia aukščiau pažengusios civilizacijos. Dvi komandos-pusdieviai prieš demonus. Ir taip buvo nuo neatmenamų laikų ir taip bus ateityje. Bet kokie "dideli veikėjai" žemėje yra šių dviejų civiliazijų įrankiai. Dėl to, norint suprasti iš tiesų, kas vyksta žemėje, reikia turėti ryšį su aukštesnėmis civilizacijomis. Kas tą ryšį turi?
Mano sklypo gale stovi pūdymo dėžė. Ten vyksta kova tarp daugelio gyvų būtybių dėl maisto likučių. Per daug metų nesupratau nei kas su kuo kovoja, nei kas laimi...Jei aš nesuprantu, kas vyksta pūdymo dėžėje, kaip aš suvoksiu, kas vyksta žemėje...
Daugelis nenori būti "nesuprantančiojo" pozicijoje. Nes tai žemina...Bet joje būti sveika, nes tokia realybė. Mes maži. O kaip paaugsime, gausime šią informaciją ne iš elitinių visuomenės sluoksnių, bet per širdį, kuri gali komunikuoti su visatos elitu. Tad negaiškime laiko bandydami labai viską "išgliaudyti" apie tai kas vyksta šioje žemėje skaitydami straipsnelius ir apžvalgas internete. Skirkime daugiau laiko kelti savo sąmonę ir gauti informacija iš pusdievių ir Kūrėjo. Anksti rytą.
Gryžęs po 6 mėnsių iš Indijos šventų vietų į Lietuvą, gali žvelgti į ją dvejopai: arba kaip į labai žemos vibracijos tamsų urvą, skylę, perpildytą žmonių nelaimių, liūdesio ir skausmo, apatijos ir nevilties, arba kaip į Dievo Kūrinijos kampelį, kuriame vyksta Kūrėjo valia, kurioje tam tikra mažytė visatos dalis gyvų būtybių evoliucionuoja mokydamasi savo pamokas, o taip pat, kurioje , be tamsių reikalų, vyksta ir nemažai šviesių dalykų. Aš renkuosi paskutinįjį matymo kampą.