Išmintingas vyras VISADA išklausys moterį. Nesvarbu, ar tai bus svarbūs ir rimti dalykai, ar visiški menkniekiai (vyro akimis). Malonūs ausiai, ar nemalonūs. Išklausymas -tai šulinys, į kurį suteka neramus moters protas. Išklausius išsisprendžia didelė dalis problemos. Vyrai, kurie siūlo eiti moteriai pas psichologą kalbėtis, nes jam kalbėtis yra bobiška, nerimta ir laiko gaišimas, yra bobiški vyrai. Stiprus vyras visad išklausys, silpnas-manys, kad tai "bobų reikalas". Įdėmus išklausymas bandant giliai pajausti kitą žmogų yra viena galingiausių terapijos formų ir pagalba iš prigimties neramiam moters protui. Išklausytos moters širdyje visados augs pagarba savo vyrui, nors vyrui atrodys, kad po pasisakymo santykiai sublogėjo. Iš tikrųjų, jie pagilėja, kad ir koks emocingas pasisakymas būtų. Kuo daugiau emocijų išsisakymuose moters būna, tuo daugiau ji pasitiki vyru ir leidžia būti savimi. Tai pasitikėjimo ženklas, nors vyrui gali atrodyti, kad tai santykių gadinimas. Ne mažiau svarbus dalykas yra ir kalbėtis po to, kai įvyksta išklausymo aktas, "nepaleisti" pykčio smūgio, kad ir kokia būtų emocinga moters kalba. Vyras turėtų labiau kontroliuoti pokalbiuose savo emocijas nei moteris, nes emocijų kontrolė yra jo stiprioji pusė. Dažniausiai šiais laikais poros nebemoka kalbėtis, pokalbiai baigiasi konfliktais, skandalais, apsižodžiavimais ar net daiktų mėtymais ir durų trankymais. Dažnai dėl to, kad vyrai nebeatlaiko moterų emocijų.
Išmintinga moteris VISADOS padėkos vyrui už jo darbus ir pastangas palaikyti šeimą tiek materialiai, psichologiškai, tiek dvasiškai. Jos kalboje daugiau bus įvertinimų, pagyrimų, padėkos nei nusisukundimų, pretenzijų ar kritikos. Pastarieji bus išsakyti pagarbiai, be žeminimo ir tinkamu laiku. Jei nusiskundimų, pretenzijų, kritikos kiekis ilgą laiką bus didesnis nei įvertinimų ar padėkos, vyras :
a. sąmoningai ar nesąmoningai pradės žvalgytis į kitas moteris ir ieškoti kitos. Jis nebesijaus reikalingu.
b. jo galvoje atsiras daugiau kritikos į save, menkavertiškumo, nesėkmingumo jausmo. Jis neatskirs, kad tai yra ne jo, o jo moters mintys, siunčiamos jam. Jis su jomis susitapatins. To pasekoje jis negatyviai pradės mąstyti apie save. To pasekoje, aplinkiniai leis sau kritikuoti jį. Taip pat, jam pradės mažiau sektis darbe. To pasekoje , moteris jį dar labiau kritikuos, kad jis nesėkmingas darbuose , sociume ir destruktyvus ratas užsidarys. Moteris tam tikra prasme dalinai formuoja vyrą, jo sėkmę savo mintimis. Jei ji pozityvi vyro atžvilgiu, vyrui potencialiai labiau seksis, jo savivertė bus didesnė, jis bus sėkmingesnis išoriniame pasaulyje. Jei ji negatyvi, ji gali sugriauti vyro sėkmę ir net gyvenimą.
Jei moteris akcentuos daugiau gerąsias vyro puses nei silpnąsias, ji sugebės "paleisti" nuoskaudas, kas yra viena didžiausių griaunamųjų jėgų šeimoje.
Šeima yra artimai susijusių žmogučių grupė, kuri iriasi per materialaus vandenyno audras. Kapitonas yra vyras. Visa įgula gerbiama, bet kapinotas gerbiamas ypatingai, kadangi jo atsakomybės ir su jomis susijusios įtampos yra didesnės nei kitos įgulos narių. Vyrui gauti moters ir vaikų pagarbą yra be galo svarbu. Vaikai seks paskui mamą. Jokia moteris nesupras, kokį krūvį "tempia" vyras ir kiek jis laiko ant pečių naštos. Tai galima pajausti tik būnant vyro kūne ir būnant atsakingu už šeimą. Kitu atveju, neįmanoma to pajausti. Pagarbą vyrui derėtų rodyti net jei jam ir trūksta vyriškų savybių. Jos su laiku išsivystys natūraliai.
Apibendrinimas: vyro gebėjimas išklausyti moterį ir kalbėtis, o moters gebėjimas atleisti ir daugiau akcentuoti gerąsias vyro savybes, iššauks sėkmę ir nuolat harmonizuos santykius šeimoje.
Įvairiausios Vedinės žinios apie vyro ir moters prigimtį, santykius pareigas ir t.t. yra verpalai, iš kurių pora turi susiverpti SAVO audeklą, su SAVAIS raštais.
Šiais laikais negali būti vieno šeimos modelio šablono, atsinešto iš Vedinės kultūros. Modelį reikia susikurti patiems palei savo psichologinius ypatumus, vietą , laiką ir aplinkybes. Joks lektorius, psichologas, sėkmės mokytojas ,etc negalės sukurti sutuoktiniams modelio. Tą reikės padaryti patiems IMPROVIZUOJANT, tikrinant, atsirenkant, kas prie konkrečių gyvenimo aplinkybių veikia, o kas -neveikia.
Nedarykite klaidos ir aklai nesekite, iš karto netaikykite visų paskaitose, seminaruose išvardintų punktų iš šventraščių ar pateiktų psichologų patarimų paskaitose. Tai verpalai, iš kurių pati šeima turės susiverpti savo santykių raštuotą juostą !
Kiekviena pora pradeda savo santykius skirtingame lygyje ir evoliucionuoja toliau.
Žemiau trumpai aprašysiu santykių lygius, kuriuos išskyriau remdamasis konsultacine praktika, kitų autorių įžvalgomis, patirtimi iš praeities.
Baimės -nesaugumo lygmuo. Vyras ir moteris susieina iš baimės ir nesaugumo jausmo. Kad būtų saugiau, nes vienam-nesaugu. Neretai susieina vaikystėje, paauglystėje negavę meilės ir saugumo jausmo žmonės. Jie būna į save neįsigilinę, dėl to neretai suklysta rinkdamiesi antrą pusę. Nesaugumo jausmas "spaudžia" ir neleidžia pažiūrėti tiesai į akis, susipažinti su savo giluminiais ypatumais, kuriuos pažinus, dažnai išaiškėtų, kad esi ne su tuo žmogumi. Jis spaudžia "bent su kažkuom" būti kartu. Labai dažni lytiniai santykiai ir mėgavimasis maistu. Tokios santuokos byra greitai. Populiariai tai vadinama santuoka pirmoje čakroje.
Naudos-malonumo lygmuo. Pagrindinė jungtis santuokoje per seksą, skanų valgį, kūniškus malonumus, pinigus, turtus, malonų laisvo laiko praleidimą-pvz., keliavimą, sportą, pramogas. Mėgsta tokios poros neįsipareigoti vienas kitam, nesituokti, gyventi susimetus, dažnai rašo turtines sutartis , jei įvyktų skyrybos. Vengia prisiimti atsakomybes ir pareigas. Dažni lytiniai santykiai. Tokios poros irgi gana dažnai skiriasi ir jos dominuoja šiuolaikinėje visuomenėje. Naudos lygyje galima ir visą gyvenimą pragyventi, bet tai nebus harmoningi santykiai. Vis dažniau atsiranda poros-mokytojai, kurie šneka apie nušvitimus, kundalini kėlimus, tantra, gyvenimą meilėje kažkur šiltuose kraštuose, salose, mylėjimąsi gamtoje, išsilaisvinimus nuo komopleksų, užspaustų emocijų ir t.t. Jie dažnai viešina savo asmenines nuotraukas iš savo imtymaus gyvenimo, nėra susituokę, vengia susilaukti vaikų ir t.t. Nors jie prisistato kaip vos ne nušvitę, bet iš tiesų, tėra naudos, malonumo lygyje.
Pareigų-pagarbos lygmuo. Čia jungtis mezgama per pareigas ir pagarbą vienas kitam. Šiame lygyje žmonės pabrėžia įsipareigojimus, tuokiasi, prisiima atsakomybes, nebėga nuo santykių aiškinimosi, stengiasi gerbti vienas kito nuomoną, supratimą, pasaulėžiūrą, pasirinkimus, eiti į kompromisus, atsiprašyti užgavus, praktikuoja padėką. Iškelia pareigas aukščiau "malonumo" ir "nemalonumo". Šiame lygyje vyksta tikras egoizmo valymasis, pora gramdosi, šlifuoja savo charakterius. Stengiasi priimti vienas kitą, kokie jie yra. Vienos iškenčia ir pereina į aukštesnį lygį. Kitos-pasuka savo keliais. Vieni sugeba rasti savo šeimos modelį, kiti-"nesusilipdo" nors ir kokia pareigingi bebūtų. Bet kokiu atveju, šios poros skiriasi rečiau nei pirmieji du porų tipai. Jie labai atsakingai žiūri į skyrybų pasekmes vaikams ir sau, stengiasi eiti "iki galo" ar bent kažkiek "dirba" su šia problema. Dažniausiai skirybos būna dėl to, kad paskubėjo susibėgti, nesusipažino su savo ir kito ypatumais pakankamai. Paskubėjimas įvyko dėl ankstyvų lytinių santykių. Atskirai paėmus, tokie žmonės būna normalūs, bet kartu suėję nesutaria ne dėl to, kad blogi būtų, bet dėl to, kad gali būti per daug skirtingi. Populiariai tai vadinama santuoka trečioje čakroje.
Dėkingumo-gilaus vienas kito įvertinimo lygmuo. Tai išaukštintas lygmuo ir jame niekados nevyksta skyrybos. Tai retai sutinkamas santykis šioje planetoje, ypatingai Vakaruose. Dėkingumas ateina po daugelio metų tarnystės vienas kitam, pareigų atlikimo, aukojimosi, sunkių situacijų išsprendimo, ėjimo kartu per gyvenimą. Tokie žmonės džiaugiasi kiekvieną dieną, kad šalia randasi vienas prie kito. Išgyvenamas pastovus dėkingumas, šiluma vienas kitam. Labai dažnai atrodo, kad ką tik sutikai savo antrą pusę ir išgyvenamas džiaugsmas. Tai nereiškia, kad poroje nebūna įsižeidimų, užsigavimų, konfliktėlių ar nesutarimų. Jie pasitaiko, bet jie greitai išsrprendžiami dėka įvaldytų gerųjų įpročių santykiuose: gebėjimo atvirai kalbėtis, nebijojimo išsakyti kritiką, gebėjimo padėkoti, atsiprašyti, eiti į kompromisus, įsigilinti, pajausti kitą. Toks lygmuo dažniausiai ateina išauginus jau vaikus. Populiariai tai vadinama santuoka ketvirtoje čakroje.
Gilaus abipusio supratimo, gilios komunikacijos lygmuo. Tai dar retesnis lygmuo. Sutuoktiniams nebereikia praktiškai fiziškai liestis vienas su kitu, kad išreikšti savo meilę, dėmesį, šilumą. Grubaus fizinio sekso nebėra. Subtilus apsikeitimas energija teikia daug daugiau džiaugsmo nei fizinis lietimasis. Santykiai tiek išgludinti, kad sugeba pasidžiaugti keisdamiesi vyriška, moteriška energija per atstumą. Gali gyventi skirtinguose kambariuose. Apie skyrybas net kalba neina. Tai lygmuo, kada sutuoktiniai vienas kitą sugeba priimti pilnumoj-tokie, kokie jie yra. Labai sklandi komunikacija . Atsiranda supratimas vienas kito be žodžių ar iš mažiausių smulkmenų. Gali pasireikšti ir vienas kito minčių skaitymas, komunikacija be žodžių. Šiame lygyje dažniausiai poros užsiima intensyviai dvasine praktika. Jame natūraliai glūdi visi elementai iš pagarbos ir dėkinumo lygių. Populiariai tai vadinama santuoka penktoje čakroje.
Šeštas lygmuo santuokos yra mistinis lygmuo. Čia sutuoktiniai į vienas kitą medituoja kaip į Dievo daleles, nors nėra to pilnai realizavę. Bet jie yra arti šios realizacijos. Tai galima sakyti šventų asmenybių šeima. Dažniausiai vyras tokiame lygyje gali priimti sanjasą-atsižadėjimą. Jei jis pasirenka likti šieimoje, tai dėl to, kad parodyti kitiems pavyzdį ar jaučia , kad to nori Kūrėjas. Tokie sutuoktiniai labai gerai jaučia vienas kitą per atstumą, telepatija ir aiškeriagystė reiškiasi gana aukštu laipsniu, geismas ir kitos žemesnės emocijos yra labai stipriai apvalytos. Net ir būdami ilgą laiką atskirai jie jaučia pilną džiaugsmą ir atstumas nekelia jokių rūpesčių santykiuose. Net ir metai laiko atskirai. Tokia pora dažniausiai intensyviai užsiima dvasine praktika, reziduoja šventose vietose ar pamokslauja ir yra gigantiškas įkvėpimas kitoms šeimoms. Sutuoktiniai būna apvalę labai stipriai prisirišimus prie savo vaikų ir vienas kito. Stipriai išsitapatinę iš kūno koncepcijos. Abu pasižymi labai giliom įžvalgom ir vienas į kitą žvelgia per labai giluminius sluoksnius. Abu pasižymi stipriu intelektru ir geba gerai kontroliuoti savo norus, jausmus ir jusles. Yra labai ryžtingi ir stabilūs dvasinėje praktikoje. Dažniausiai toks lygmuo pasiekiamas, jei iš viso pasiekiamas, senatvėje dėka visą gyvenimą praktikuotos dvasinės praktikos.
Jungtis per tyrą meilę yra septintas lygmuo, atitinkantis septintą čakrą. Tokių šeimų turbūt vienetai visoje žemėje. Tai save realizavusios sielos, jogai, kurie rodo pavyzdį kitiems ir dėl to kartu gyvena. Kitu atveju, jiems kartu būti visai nebereikia. Jų sąmonėje nebėra tokių egoizmo apraiškų kaip "aš kūnas", čia "mano šeimos narys", o čia ne "mano". Tokios sielos visus mato kaip savo artimuosius, Kūrėjo šeimos narius ir ten nėra nei likučio kūniškos koncepcijos. Jos nebeskirsto į "mano" ir "ne mano". Jos visada jungtyje su Kūrėju ir arba giliai medituoja arba pamokslauja. O išoriškai atlieka vyro ir moters roles, nors su tomis rolėmis ir kūnai nebesitapatina savo viduje. Vaišnavų tradicijoje tokių šeimų būta. Jei Kiršna nori parodyti pavyzdį kitiems, jis siunčia tokias sielas, kad jos sukurtų šeimas ir būdamos šeimoje rodytų pavyzdį kaip dvasingai gyventi būnant šeimoje.
Taip gyva esybė, pradėjusi nuo žemiausio baimės, nesaugumo lygmens evoliucionuoja iki savęs kaip sielos pažinimo, kol išsitrina netikros "aš kūnas" ir viskas, kas su kūnu susiję yra "mano" koncepcijos. Kol palaipsniui išsivalo egoizmas iki pačių subtiliausių apraiškų ir širdyje prisikaupia nesentimentalios, gilios meilės Kūrėjui ir Jo dalelėms.
Mintis surašiau greitai, daug nefiltravau, atsiprašau jei tekstas nerišlus. Reiktų skaityti pajaučiant viską tarp eilučių. Kažkodėl atėjo įkvėpimas tai parašyti.
Keletas požymių , rodančių, kad sutuoktiniai pakilo į pagarbos lygį, išsilukštendami iš baimės ir naudos kevalų.
Sugeba reguliariai sėstis ir kalbėtis apie "nepatogius" dalykus santykiuose. Nebijo, nevengia, sugeba tokį pokalbį išbaigti iki galo ir rasti sprendimą. Jei šito neišeina padaryti, reiškia santykiai yra Naudos arba Baimės lygyje, o ne pagarbos ir dėkingumo. Abu supranta, kad nešioti negatyvą ant kito savo širdyje yra kur kas didesnė nepagarba kitam, nei to neigaimo dalyko išsakymas ir sprendimo radimas.
Sugeba rasti kompromisus situacijose, nekelia ultimatumumų, "nešoka su kardais".
Atsimena antros pusės mažiausius teigiamus veiksmus, padarytus dienos bėgyje. Jaučia padėką už tai, kas yra "savaime suprantama", kad žmona/vyras turi daryti.
Nesistengia atversti, "pakeisti kito nuomonės" santykių, politikos, religijos, etc klausimuose.
Nesišaipo iš kito pasirinkimų (nesvarbu kokioje srityje), norų, svajonių, pasaulėžiūros.
Vyras nereikalauja "pilno žmonos paklusimo". Jam nereikia vergo, kuris nesivystys nei psichologiškai , nei dvasiškai ir galų gale susirgs. Taip pat, tokiu būdu jis nekelia savo savivertės.
"Nekalamas vinis į galvą" apie "vyro" ir "moters" pareigas (aprašytas Vedose) taip bandant subtiliai priversti kažką daryti, ko žmogus dar negali ar kam nedaaugo.
Abu stengiasi praktikuoti savikontrolę suprasdami, kad nekontroliuojamos neigiamos mintys, jausmai , žodžiai, veiksmai gali sužeisti kitą stipriau nei stiklo šukės.
Sugeba atleisti. Nekaupia nuoskaudų širdyje.
Daugiau akcentuoja, pastebi vienas kitame pliusus, nei minusus.
Kai širdyje paleidi žmones, siuntusius tau negatyvą, širdies indas prisipildo šviesos ir laimės. Svarbu juos ne keisti, bet jiems atleisti ir tada paleisti. Tada nereikia tų žmonių keisti. Paleisti-tai išvalyt nuoskaudas. O nuoskaudas išvalo Radha ir Krišna. Laikas-tai pat Krišna. Jis taip pat padeda atleisti ir paleisti. Bet laikas veikia lėtai. Jei norim pagreitinti, svarbu su šia intencija melstis Radhai ir Krišnai. Tada visas atleidimo-paleidimo procesas pagreitėja.
Anapus šio pasaulio, kosmoso, kūno, karų, Lietuvos, žmonių, Europos, laukų ir jūrų, saulės tekėjimo ir leidimosi, šrdyje, plyti AMŽINA, NEKINTANTI , VISAD ESANTI RAMYBĖ IR LAIMĖ. DVASINIO PASAULIO REALYBĖ. NERKIM KIEKVIENĄ DIENĄ TEN!
Žmogus, turintis normalią savivertę, visuomet sugebės rasti savyje jėgos įvertinti kito žmogaus gerus žodžius, veiksmus, įpročius, charakterio savybes. Kuo jo savivertė bus "sveikesnė", tuo jis lengviau įvertins kitus tiek šeimoje, darbe, draugų rate, bendruomenėje. Kuo žmogaus savivertė yra žemesnė, tuo mažiau jis norės įvertinti kitą. Atvirkščiai-jis labiau bus linkęs "sarkazminti", pašiepti, pažeminti, kritikuoti ar net šmeižti - taip nesąmoningai norėdamas save "pakelti" aukščiau už kitus ir "padidinti" savo savivertę. Net pašaipūs juokeliai bendraujant gali būti susiję su šia žmogaus žema saviverte ir noru ją kilstelti. Bendraudamas toks žmogus dažnai gali "mėtyti juokelius " apie kitus ar mumis ir , jei pašnekovas užsigauna, jis pasakys, kad : "tu nesupranti humoro". Stebėkime, kai bendraujame su kitais žmonėmis darbe, šeimoje, draugų rate, socialiniuose tinkluose. Apie ką jie šneka ir ką jie šneka. Pamatysime, kad žema savivertė yra visuotina liga iš kurios reikia vaduotis visų pirma bendraujant su žmonėmis, kurie mus priima tokius, kokie esam, gerbia ir akcentuoja gerąsias mūsų puses. Aplinka labai stipriai įtakoja žmogaus savivertę, nes didele dalimi žmogus suvokia savo vertę kitų akimis.
Šiom dienom mąstau daug apie baimę ir ką ji daro žmogui. Šiai dienai daugelis neteko darbų ir jų gyvenimai sudaužyti. Jie atsisakė eksperimentinių vaistinių preaparatų, vadinamų klaidingai "vakcinomis". Už tai jie buvo nubausti. Kai kurie jų stovėjo Vlniuje prie Seimo. Tai turbūt daugiau nei būti sumuštam gatvėje. Kas prie jų priėjo pasiteirauti ar prisijungė iš Vlniuje gyvenančių pusės milijono? Mažiau nei vienas procentas... Baimė daro žmogų nejautriu. Tik bebaimiškas žmogus yra gražus. Tik toks gali mylėti. A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada. A-pirma raidė reiškia Abhay-Bebaimis. Toks paskleidė bhakti-meilę Dievui po pasaulį. Pamedituokime į tai ir pajausim, kokiu keliu sukti.