Žmogus, turintis normalią savivertę, visuomet sugebės rasti savyje jėgos įvertinti kito žmogaus gerus žodžius, veiksmus, įpročius, charakterio savybes. Kuo jo savivertė bus "sveikesnė", tuo jis lengviau įvertins kitus tiek šeimoje, darbe, draugų rate, bendruomenėje. Kuo žmogaus savivertė yra žemesnė, tuo mažiau jis norės įvertinti kitą. Atvirkščiai-jis labiau bus linkęs "sarkazminti", pašiepti, pažeminti, kritikuoti ar net šmeižti - taip nesąmoningai norėdamas save "pakelti" aukščiau už kitus ir "padidinti" savo savivertę. Net pašaipūs juokeliai bendraujant gali būti susiję su šia žmogaus žema saviverte ir noru ją kilstelti. Bendraudamas toks žmogus dažnai gali "mėtyti juokelius " apie kitus ar mumis ir , jei pašnekovas užsigauna, jis pasakys, kad : "tu nesupranti humoro". Stebėkime, kai bendraujame su kitais žmonėmis darbe, šeimoje, draugų rate, socialiniuose tinkluose. Apie ką jie šneka ir ką jie šneka. Pamatysime, kad žema savivertė yra visuotina liga iš kurios reikia vaduotis visų pirma bendraujant su žmonėmis, kurie mus priima tokius, kokie esam, gerbia ir akcentuoja gerąsias mūsų puses. Aplinka labai stipriai įtakoja žmogaus savivertę, nes didele dalimi žmogus suvokia savo vertę kitų akimis.
