Santykių evoliucija poroje.
Kiekviena pora pradeda savo santykius skirtingame lygyje ir evoliucionuoja toliau.
Žemiau trumpai aprašysiu santykių lygius, kuriuos išskyriau remdamasis konsultacine praktika, kitų autorių įžvalgomis, patirtimi iš praeities.
Baimės -nesaugumo lygmuo. Vyras ir moteris susieina iš baimės ir nesaugumo jausmo. Kad būtų saugiau, nes vienam-nesaugu. Neretai susieina vaikystėje, paauglystėje negavę meilės ir saugumo jausmo žmonės. Jie būna į save neįsigilinę, dėl to neretai suklysta rinkdamiesi antrą pusę. Nesaugumo jausmas "spaudžia" ir neleidžia pažiūrėti tiesai į akis, susipažinti su savo giluminiais ypatumais, kuriuos pažinus, dažnai išaiškėtų, kad esi ne su tuo žmogumi. Jis spaudžia "bent su kažkuom" būti kartu. Labai dažni lytiniai santykiai ir mėgavimasis maistu. Tokios santuokos byra greitai. Populiariai tai vadinama santuoka pirmoje čakroje.
Naudos-malonumo lygmuo. Pagrindinė jungtis santuokoje per seksą, skanų valgį, kūniškus malonumus, pinigus, turtus, malonų laisvo laiko praleidimą-pvz., keliavimą, sportą, pramogas. Mėgsta tokios poros neįsipareigoti vienas kitam, nesituokti, gyventi susimetus, dažnai rašo turtines sutartis , jei įvyktų skyrybos. Vengia prisiimti atsakomybes ir pareigas. Dažni lytiniai santykiai. Tokios poros irgi gana dažnai skiriasi ir jos dominuoja šiuolaikinėje visuomenėje. Naudos lygyje galima ir visą gyvenimą pragyventi, bet tai nebus harmoningi santykiai. Vis dažniau atsiranda poros-mokytojai, kurie šneka apie nušvitimus, kundalini kėlimus, tantra, gyvenimą meilėje kažkur šiltuose kraštuose, salose, mylėjimąsi gamtoje, išsilaisvinimus nuo komopleksų, užspaustų emocijų ir t.t. Jie dažnai viešina savo asmenines nuotraukas iš savo imtymaus gyvenimo, nėra susituokę, vengia susilaukti vaikų ir t.t. Nors jie prisistato kaip vos ne nušvitę, bet iš tiesų, tėra naudos, malonumo lygyje.
Pareigų-pagarbos lygmuo. Čia jungtis mezgama per pareigas ir pagarbą vienas kitam. Šiame lygyje žmonės pabrėžia įsipareigojimus, tuokiasi, prisiima atsakomybes, nebėga nuo santykių aiškinimosi, stengiasi gerbti vienas kito nuomoną, supratimą, pasaulėžiūrą, pasirinkimus, eiti į kompromisus, atsiprašyti užgavus, praktikuoja padėką. Iškelia pareigas aukščiau "malonumo" ir "nemalonumo". Šiame lygyje vyksta tikras egoizmo valymasis, pora gramdosi, šlifuoja savo charakterius. Stengiasi priimti vienas kitą, kokie jie yra. Vienos iškenčia ir pereina į aukštesnį lygį. Kitos-pasuka savo keliais. Vieni sugeba rasti savo šeimos modelį, kiti-"nesusilipdo" nors ir kokia pareigingi bebūtų. Bet kokiu atveju, šios poros skiriasi rečiau nei pirmieji du porų tipai. Jie labai atsakingai žiūri į skyrybų pasekmes vaikams ir sau, stengiasi eiti "iki galo" ar bent kažkiek "dirba" su šia problema. Dažniausiai skirybos būna dėl to, kad paskubėjo susibėgti, nesusipažino su savo ir kito ypatumais pakankamai. Paskubėjimas įvyko dėl ankstyvų lytinių santykių. Atskirai paėmus, tokie žmonės būna normalūs, bet kartu suėję nesutaria ne dėl to, kad blogi būtų, bet dėl to, kad gali būti per daug skirtingi. Populiariai tai vadinama santuoka trečioje čakroje.
Dėkingumo-gilaus vienas kito įvertinimo lygmuo. Tai išaukštintas lygmuo ir jame niekados nevyksta skyrybos. Tai retai sutinkamas santykis šioje planetoje, ypatingai Vakaruose. Dėkingumas ateina po daugelio metų tarnystės vienas kitam, pareigų atlikimo, aukojimosi, sunkių situacijų išsprendimo, ėjimo kartu per gyvenimą. Tokie žmonės džiaugiasi kiekvieną dieną, kad šalia randasi vienas prie kito. Išgyvenamas pastovus dėkingumas, šiluma vienas kitam. Labai dažnai atrodo, kad ką tik sutikai savo antrą pusę ir išgyvenamas džiaugsmas. Tai nereiškia, kad poroje nebūna įsižeidimų, užsigavimų, konfliktėlių ar nesutarimų. Jie pasitaiko, bet jie greitai išsrprendžiami dėka įvaldytų gerųjų įpročių santykiuose: gebėjimo atvirai kalbėtis, nebijojimo išsakyti kritiką, gebėjimo padėkoti, atsiprašyti, eiti į kompromisus, įsigilinti, pajausti kitą. Toks lygmuo dažniausiai ateina išauginus jau vaikus. Populiariai tai vadinama santuoka ketvirtoje čakroje.
Gilaus abipusio supratimo, gilios komunikacijos lygmuo. Tai dar retesnis lygmuo. Sutuoktiniams nebereikia praktiškai fiziškai liestis vienas su kitu, kad išreikšti savo meilę, dėmesį, šilumą. Grubaus fizinio sekso nebėra. Subtilus apsikeitimas energija teikia daug daugiau džiaugsmo nei fizinis lietimasis. Santykiai tiek išgludinti, kad sugeba pasidžiaugti keisdamiesi vyriška, moteriška energija per atstumą. Gali gyventi skirtinguose kambariuose. Apie skyrybas net kalba neina. Tai lygmuo, kada sutuoktiniai vienas kitą sugeba priimti pilnumoj-tokie, kokie jie yra. Labai sklandi komunikacija . Atsiranda supratimas vienas kito be žodžių ar iš mažiausių smulkmenų. Gali pasireikšti ir vienas kito minčių skaitymas, komunikacija be žodžių. Šiame lygyje dažniausiai poros užsiima intensyviai dvasine praktika. Jame natūraliai glūdi visi elementai iš pagarbos ir dėkinumo lygių. Populiariai tai vadinama santuoka penktoje čakroje.
Šeštas lygmuo santuokos yra mistinis lygmuo. Čia sutuoktiniai į vienas kitą medituoja kaip į Dievo daleles, nors nėra to pilnai realizavę. Bet jie yra arti šios realizacijos. Tai galima sakyti šventų asmenybių šeima. Dažniausiai vyras tokiame lygyje gali priimti sanjasą-atsižadėjimą. Jei jis pasirenka likti šieimoje, tai dėl to, kad parodyti kitiems pavyzdį ar jaučia , kad to nori Kūrėjas. Tokie sutuoktiniai labai gerai jaučia vienas kitą per atstumą, telepatija ir aiškeriagystė reiškiasi gana aukštu laipsniu, geismas ir kitos žemesnės emocijos yra labai stipriai apvalytos. Net ir būdami ilgą laiką atskirai jie jaučia pilną džiaugsmą ir atstumas nekelia jokių rūpesčių santykiuose. Net ir metai laiko atskirai. Tokia pora dažniausiai intensyviai užsiima dvasine praktika, reziduoja šventose vietose ar pamokslauja ir yra gigantiškas įkvėpimas kitoms šeimoms. Sutuoktiniai būna apvalę labai stipriai prisirišimus prie savo vaikų ir vienas kito. Stipriai išsitapatinę iš kūno koncepcijos. Abu pasižymi labai giliom įžvalgom ir vienas į kitą žvelgia per labai giluminius sluoksnius. Abu pasižymi stipriu intelektru ir geba gerai kontroliuoti savo norus, jausmus ir jusles. Yra labai ryžtingi ir stabilūs dvasinėje praktikoje. Dažniausiai toks lygmuo pasiekiamas, jei iš viso pasiekiamas, senatvėje dėka visą gyvenimą praktikuotos dvasinės praktikos.
Jungtis per tyrą meilę yra septintas lygmuo, atitinkantis septintą čakrą. Tokių šeimų turbūt vienetai visoje žemėje. Tai save realizavusios sielos, jogai, kurie rodo pavyzdį kitiems ir dėl to kartu gyvena. Kitu atveju, jiems kartu būti visai nebereikia. Jų sąmonėje nebėra tokių egoizmo apraiškų kaip "aš kūnas", čia "mano šeimos narys", o čia ne "mano". Tokios sielos visus mato kaip savo artimuosius, Kūrėjo šeimos narius ir ten nėra nei likučio kūniškos koncepcijos. Jos nebeskirsto į "mano" ir "ne mano". Jos visada jungtyje su Kūrėju ir arba giliai medituoja arba pamokslauja. O išoriškai atlieka vyro ir moters roles, nors su tomis rolėmis ir kūnai nebesitapatina savo viduje. Vaišnavų tradicijoje tokių šeimų būta. Jei Kiršna nori parodyti pavyzdį kitiems, jis siunčia tokias sielas, kad jos sukurtų šeimas ir būdamos šeimoje rodytų pavyzdį kaip dvasingai gyventi būnant šeimoje.
Taip gyva esybė, pradėjusi nuo žemiausio baimės, nesaugumo lygmens evoliucionuoja iki savęs kaip sielos pažinimo, kol išsitrina netikros "aš kūnas" ir viskas, kas su kūnu susiję yra "mano" koncepcijos. Kol palaipsniui išsivalo egoizmas iki pačių subtiliausių apraiškų ir širdyje prisikaupia nesentimentalios, gilios meilės Kūrėjui ir Jo dalelėms.
Mintis surašiau greitai, daug nefiltravau, atsiprašau jei tekstas nerišlus. Reiktų skaityti pajaučiant viską tarp eilučių. Kažkodėl atėjo įkvėpimas tai parašyti.
