Gal kiek keista, tačiau ir įdomu gatvėse sutikti šokančių ir dainuojančių indiška atributika pasipuošusių žmonių. Tai – krišnaitai giedantys Dievų vardus. Apie šį judėjimą SAVUI pasakojo Vytauto Didžiojo Universiteto psichologijos studentas Donatas Janickis.
ATSAKYMŲ PAIEŠKA
Dar mokydamasis mokykloje Donatas praktikavo krikščionybę, bet šioje religijoje jis nerado atsakymų į rūpimus klausimus. Vaikinas 11-oje klasėje net norėjo stoti į vienuolyną, tačiau visiškai atsitiktinai iš tetos gavo knygų apie Svami Prabhupada Tarptautinės Krišnos Sąmonės Organizacijos įkūrėją. Pradėjęs studijuoti vedas, susipažinęs su jų gyvenimo būdu, tapo šios religijos išpažinėju. Vedos – tai įvairūs šventraščiai, pateikiantys žinių apie visas gyvenimo sritis. Krišnos Sąmonės judėjimas ne tik religija, bet ir gyvenimo būdas. Šio judėjimo atstovai atsisako mėsos, alkoholio, rūkalų, netgi juodos ar žalios arbatos. Pačią svarbiausią vietą čia užima apeigos, meditacija, taip pat joga ir vedų kulinarija.
Trečiasis Niutono dėsnis teigia, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Vedose ši tiesa buvo užrašyta gerokai anksčiau ir vadinama karma. Čia veiksmas nebūtinai lygus atoveiksmiui. Atpildas gali būti šimtą kartų didesnis. Tad jeigu ištiko nelaimė, verdate pykčiu arba niežti rankos ką nors sugadinti, sustokite ir nusiraminkite – už karmą esate atsakingi jūs patys. Apie tai pasakoja bhakti jogos vienuolis Donatas Janickis.
Tikintieji persikūnijimu teigia, kad visi turime karmą. Kaip ji veikia? Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ką reiškia žodis „karma“.
Vedose aiškinama, kad kiekvienas veiksmas – geras ar blogas – turi atoveiksmį. Kitaip tariant, žmogui atlyginama už viską, ką jis yra padaręs ir padarys ateityje. Pavyzdžiui, jeigu sutuoktinis yra ištikimas, atlieka tėvo ir vyro pareigas, jis sulaukia atoveiksmio, kuris gali pasireikšti įvairiai. Tarkime, vyrui gali sektis darbe, jis gali susilaukti gabių vaikų ir pan. Tačiau jeigu žmogus vartoja alkoholį, žiūri pornografinius filmus, rūko, apgaudinėja, įžeidinėja – tai jau yra destruktyvūs veiksmai, už kuriuos sulaukiama atitinkamų atoveiksmių. Siela gyvena daug gyvenimų, ji keliauja iš vieno kūno į kitą begalę kartų. Daugelio praeitų gyvenimų veiksmų atoveiksmiai laukia šiame gyvenime, o šio gyvenimo veiksmai sulauks atoveiksmių kituose gyvenimuose.
Kasdieninė psichologinių konsultacijų praktika rodo, jog pasitenkinimas gyvenimu nėra toks didelis, koks potencialiai galėtų būti. Kaip gyventi, kad jaustumeisi laimingas, mokyklose nemoko. Mes patys turime išmokti patirti sėkmę, džiaugsmą ir laimę pagrindiniuose gyvenimo aspektuose.
Atsakymus į šiuos klausimus galima buvo rasti pirmajame „Rytų psichologija gyvenimui“ paskaitų cikle, vykusiame birželio mėnesį Šakiuose. Kauno Vedų kultūros centro psichologas ir lektorius Donatas Janickis, 13 metų praktikuojantis bhakti jogą, remdamasis ilgamete jogos ir psichologinių konsultacijų praktika, dalijosi esminiais momentais, padedančiais pagerinti penkias gyvenimo sferas: santykius šeimoje, profesinę realizaciją, fizinę-psichinę sveikatą, bendravimą su draugais ir dvasinį tobulėjimą.
Donatas Janickis – bhakti jogos vienuolis ir aktyvus visuomenės veikėjas, Lietuvoje skleidžiantis Vedų išmintį, taip pat vienas iš „Bhaktivedanta“ religinės bendruomenės, Kauno Vedų kultūros bei Klaipėdos vaišnavų kultūros centrų įkūrėjų. O ir... tiesiog labai labai malonus, mielas, nuolat besišypsantis, proto ir kūno švara spinduliuojantis žmogus. Jo paskaitų klausau kasdien, ir tikrai kasdien. Nors ir susiduriu su nuomone, jog tai – sektantų išmislas ar idiotiški paistalai, bet tie paistalai man be galo padeda. O be to, pastaruoju metu, skaitydama įvairias knygas lyderystės tematika, pastebėjau, jog pagrindiniai principai, ant kurių laikosi lyderystė, yra būtent DVASINIAI. Todėl – Donatui Janickiui sakau didelį AČIŪ už dalijimąsi žiniomis ir – REKOMENDUOJU JUMS.
Ėjau vieškeliupalei laukus ir ieškojau, kur pabėgioti. Sveikatą palaikyti. Meditacinis bėgimas. Įkėliau kojas į nupjautus javus ar rugius. Į lauką, kuris pilnas ritinių, šiaudų ritinių. Šiaudinių ritinių, tiksliau. Labai gražiai atrodė tas laukas. Dar ir saulutė išlindo. Prasibėgau. Pajutau, kaip prana, gyvybinė energija, gamtos energija, įtekėjo į kūną ir atgaivino. Kaip vienas vaišnavas pasakė, kambarys tarsi prasivėdina, kai gauni pranos. Pasklido vidinė gaivuma. Paliko gera, gyva, stipru...
Tas pats šiaudų ritinys lauke. Guliu išsilenkęs ant nugaros, tiesinu stuburą, ale... Dieną išgyvenau visokias keistas emocines būsenas. Taip būna visuomet, kada pavalgai kitų žmonių maistą. Užeina emocinės būsenos, kurios buvo jiems gaminant tą maistą. Tiesiog dieną jos truputį pakankino. Sunkiau buvo džapą kartoti, kažkokie subtilūs nerimai, baimės, nepasitenkinimai, neramumai. Senas reiškinys. Bet jis pasireiškė pavalgius maisto. Po to bėgiojau lauke ir štai guliu ant to ritinio. Ir galvoju: „Dieve, kada aš išsivaduosiu iš tų materialių energijų poveikio? Susitapatinimo su kūnu ir protu?