Miegantysis
Toks žmogus žiūri masines informacijos priemones ir tiki, kad ten rodoma informacija yra tiesa. Jis kartais paniurzgia, bet žiniasklaida “sutvarko” jo sąmonę taip, kad didelių problemų jis nemato tame, ką valdžia daro. Jis nelinkęs tikėti, kad Lietuvą valdo ne seimas ar vyriausybė. Viskas, kas nesutampa su “žiniomis” iš pagrindinės žiniasklaidos yra “sąmokslo teorijos” ir “briedas”. Jis nesupranta, ko čia dar nori žmonės per tą mitingą… Jis mano, kad valdžia teisingai elgiasi, kad reikia visus suskiepyti ir visi būsim saugūs. Jei nenori kažkas skiepytis, nėra didelės blogybės priversti skiepytis, nes kito kelio nėra.
Praregėjęs, bet stipriai saistomas baimės ir egocentriškumo
Toks žmogus mato, kad vyksta blogi dalykai. Bet baimė prarasti darbą - uždarbį, mažiau uždirbti ar prarasti „galimybes“ yra silpniausia jo vieta, kuri neleidžia jam daryti jokių veiksmų. Kodėl maža grupelė valdžios valdo šimtus tūkstančių, milijonus? Dėl to, kad dauguma žmonių bijo prarasti darbą ar mažiau uždirbti, prarasti socialines galimybes, kurios siūlomos už skiepą. Jie rūpinasi savimi ir savo šeima, bet neįsisąmonina, kad paklusdami ir vykdydami nežmogiškus valdžios nurodymus , palaiko sistemą ir pakenkia kitoms šeimoms. Medikas bijo atskleisti kas dedasi ligoninėse, dažnai paklūsta neteisingoms šefo nuleistoms taisyklėms, konsultuodamas šneka tai, ką „turi šnekėti“. Policininkas , nors nenori, paklūsta komandoms, nors jaučia viduje žiaurią neteisybę.. Kareiviai -paklūsta. Teisėsauga-paklūsta. Pedagogai-paklūsta. Verslininkai-paklūsta. Ir t.t.t. Jie mato neteisybę, bet tyli ir paklūsta. Tyli, paklūsta, nes bijo prarasti darbą ir galimybes.. Tokia žmonių masė yra pilnai valdoma ir kontroliuojama. Gali bet kokį įstatymą išleisti. Kad ir patį šlykščiausią, pažeidžiantį visas žmogaus teises. Tada jie dieną- naktį skaitys apžvalgas, rašys komentarus feisbuke, bet realių veiksmų nesiims. Tylės ir pilnai paklus. Svarbu - neišmeskit manęs iš darbo, leiskit „kalti“ pinigus ir neuždrauskit nueiti į kavinę...Tokie žmonės susivienyti negali. Jie gali daug kalbėti , piktintis ir reikštis socialinėse erdvėse, bet realiai jie nieko nepadaro. Tokie žmonės visados leis atsirasti diktatūrai, įsivešėti blogiui. Nes jie valdomi baimės ir mąsto tik apie save. Kai įsivešės blogis, tokie žmonės atsidurs dar baisesnėje situacijoje iš kurios nebeišlips. Tada dar daugiau kalbės ir rašys socialinėse medijose, bet vis tiek nieko nedarys. Jie virs savo baimėje ir nepasitenkinime, bet nieko realiai nedarys. Kad išsivaduoti iš priespaudos, jiems turės padėti kito sąmonės lygio žmonės, kurie išmokins juos savigarbos, bebaimiškumo, pasiaukojimo, kurie padės atsikratyti egocentrizmo bent iki kažkokio laipsnio.
Praregėjęs, mažiau susaistytas baimės ir egocentriškumo
Pasitaiko ir kitokių žmonių. Jų stipriai nepagąsdinsi pagrasindamas atleisti iš darbo. Jų per daug negąsdina ir tai, kad jie mažiau uždirbs ar bus socialiai apriboti. Jie sąmoningi, drąsiai kelia klausimus, gilinasi, pasipriešina, jei mato neteisybę, žino savo vertę, nevergauja dėl pinigo, aukštos pozicijos, prestižo, garbės ar manipuliacijų su galimybėmis. Jie gali kažkiek aukoti savo šeimos gerovės dėl bendro visuomenės gėrio išsaugojimo, savo komforto dėl savo konstitucinių teisių išsaugojimo. Tokie žmonės gali susivienyti ir iki tam tikro lygio pakovoti palei savo ekonominę, socialinę, šeiminę situaciją. Bet tokių mažai. Nors mažai, bet jie daug kartų stipresni nei šimtai tūkstančių ar milijonų tų, kurie sukaustyti baimės.
Einantis iki galo
Toks žmogus gerai supranta situaciją. Jo niekas neišgąsdina. Jis linkęs aukotis tiek, kiek reikės, bet nepasiduos. Net ir prarandant labai, labai daug naudos, galimybių, malonumų, pinigų. Tokių žmonių yra labai, labai mažai. Tokie žmonės yra tautos vedliai. Sovietų laikais, KGB persekiojo, baudė ir atiminėjo socialines galimybes iš vaišnavų. Įsivaizduokim, jei visi jie būtų pasidavę... Bhakti joga, vaišnavizmas nebūtų mūsų kartos pasiekę...Jie buvo herojai, paaukoję viską, kad vaišnavizmas sklistų. Nors KGB viską iš jų atiminėjo, jie nepasidavė ir toliau patys praktikavo ir skleidė vaišnavizmą kitiems. Jie ėjo iki galo. Jie herojai. Jų dėka mes turim dabar vaišnavizmą Lietuvoje !
Padėtis Lietuvoje atspindi žmonių sąmonės lygį. Kuo daugiau miegančių ar bijančių žmonių šalyje, tuo daugiau baisumų vyksta, nes tie, kas tuos baisumus vykdo, mato, kad realiai opozicijos mažai tėra. Kur gynyba silpna, ten greičiau ateina blogis. Lietuvą „trauks“ tik tie žmonės, kurie pabandys „susispausti savo galimybėse“ ir pakovoti iki tam tikro lygio ar kovoti iki pat galo nepriimdami valdžios „saldainių“ mainais už laisvę. Ne visų gyvenimiška situacija, sąmonė leidžia taip elgtis, bet kažkiek „pasispausti“ ir pakovoti prieš prievartą gali kiekvienas. Jei į mitingą būtų atėję trečdalis Lietuvos žmonių, apie jokius galimybių pasus kalbos nebeitų. Jei galimybių paso atsisakytų dauguma žmonių, jis net neįsigaliotų, nes sutriktų visa sistema.
Galimybių pasas yra visų galimybių įgijimas paaukojant pačią brangiausią ir didžiausią galimybę-galimybę laisvai rinktis. Savo LAISVĘ. Dabar sveikatos priežiūroje tau diktuos valstybė kaip save gydyti. Vėliau....vaikų auklėjimo srityje, finansuose, žodžio laisvėje, tikėjime ir t.t.
Prieš atiduodant laisvę rinktis, siūlau pakovoti nors truputį už ją. Sąžiningai pasverti ir , jei leidžia savybės, gyvenimo situacija, nepriiminėti šio paso. Liūdniausia, kai žmogus, vedamas baimių, egocentrizmo, savęs negerbimo iš karto paklūsta ir atiduoda savo laisvę. Sutinku, kartais karma prispaudžia taip, kad net ir pakovojęs, vis tiek turi priimti valdžios kontrolę. Bet pakovoti ir išspausti iš savęs viską, ką gali, yra būtina, kad išgelbėti visą šalį nuo prievartos ir kančių.
Šis rašinys neskirtas kitų kaltinti, žeminti, etc. Atsiprašau, jei ką nors užgavau. Tai natūraliai kilęs pamąstymas po rugpjūčio 10d. mitingo. Nenoriu slėpti tai, kas atėjo į sąmonę. Gali pasirodyti, kad viena grupė žeminama, o kita-iškeliama. Ne. Visos mylimos. Bet skirtumų negali nepastebėti. Sąmonės lygiai egzistuoja ir svarbu būti sąmoningu su kokiais žmonėmis gyveni ir kas tave supa. Tada nesistebėsi, nepyksi, kad kiti elgiasi kitaip, nei norėtųsi ar reikėtų.
Į mitingą atėjo žmonės, kurie nutarė nepasiduoti iš karto, nors kažkiek pakovoti prieš stumiamą prievartą. Jie metė iššūkį savo baimėms ir egocentriškumui . Tokie žmonės yra verti dėmesio ir pagarbos, o ne žiniasklaidos ar „žymių“ menkystų tyčiojimosi. Čia išsilavinimas ir diplomai, turtinė, socialinė padėtis neveikia. Čia veikia daug aukštesni dalykai, kuriais šie žmonės, kėlęsi 5 ryto ir važiavę iš atokiausių Lietuvos vietų, pasižymi. Norėjosi juos pašlovinti. Kaip atsvara pilamam purvui ant renginio ir jo dalyvių.
Radhe Radhe.