Dienoraštis "Vertingos akimirkos"

Skiepytas- neskiepytas....baltaodis-juodaodis, anglas-lietuvis, moteris-vyras, tikintis-netikintis, sveikas-nesveikas, geriantis-negeriantis, valgantis mėsą-vegetaras....vien skirtumai...o kur meilė? Kur esmė? Apvienijanti visus....Krišna išsiskleidžia į trilijardus gyvų esybių...ir visos jos to Pačio Krišnos dalelės, broliai ir seserys.  

 Tie, kas pastoviai stengiasi nukreipti masių dėmesį į skirtumus, o ne į apvienijančius dalykus, užsiima SKALDYMU ir VALDYMU. ! . 

Miegantysis

Toks žmogus žiūri masines informacijos priemones ir tiki, kad ten rodoma informacija yra tiesa. Jis kartais paniurzgia, bet žiniasklaida “sutvarko” jo sąmonę taip, kad didelių problemų jis nemato tame, ką valdžia daro. Jis nelinkęs tikėti, kad Lietuvą valdo ne seimas ar vyriausybė. Viskas, kas nesutampa su “žiniomis” iš pagrindinės žiniasklaidos yra “sąmokslo teorijos” ir “briedas”. Jis nesupranta, ko čia dar nori žmonės per tą mitingą… Jis mano, kad valdžia teisingai elgiasi, kad reikia visus suskiepyti ir visi būsim saugūs. Jei nenori kažkas skiepytis, nėra didelės blogybės priversti skiepytis, nes kito kelio nėra. 

Linkiu kiekvienai moteriai prisiminti, kad be savo vyro, kurį ji turi / neturi, yra dar transcendentinis Vyras - Krišna, kurį ji turi kiaurą parą, per ažmius Amen :)  . Jis arčiausiai ir seniausiai randasi Jūsų širdies! Milijonuose gimimų... skirtinguose kūnuose... Vyrui tik pasvajoti apie tokį imtymumą-artimumą, koks yra tarp jūsų ir Krišnos...

Taigi, jei kažko negaunama iš savo vyro , išmintinga ieškoti to pas transcendentinį Vyrą :)   Jis duos visko, ko panorėsite... Ir be atlygio... Visiškai neverta kelti vėjų šeimose, nes tai nieko nesprendžia...

Artimas žmogus tik "prideda" laimės, bet nėra visos sielos laimės šaltinis. Laimės šaltinis yra Kitas Asmuo. Nemaišykim šių dalykų, nereikalaukim iš vyrų to, ką gali duoti tik Krišna, ir santykiai šeimoje gerės.

Moteris irgi yra jogas! Bhakti jogas! 

Kas girdi visas mūsų pačias, pačias, pačias giliausias mintis, jausmus, norus?  Žmona? Ne. Vyras? Ne. Vaikai? Ne. Tėvai? Ne. Seneliai? Ne. Draugai? Ne. Kas ??? Tik Radha ir Krišna širdyje. Tik Jie girdi. Tas, kas girdi giliausius mūsų širdies virpesius, tas yra arčiausiai Mūsų. Radha ir Krišna yra arčiausiai Mūsų. Dėl to - Jie artimiausi. Dėl to, Jiems-ypatingas dėmesys ! Visos dienos bėgyje. Mintyse, širdyje. 

Žmogus ieško laimės santykiuose su kitais žmonėmis, bando išspausti tai, ko negalima išspausti. Žmonės labai riboti ir sąlygoti. Meilės duoti gali labai labai mažai, jei iš viso gali...Kartais ir pagarbos sunku sulaukti...ar dėkingumo... Apie meilę rašomi romanai, kuriamos dainos, statomi filmai, tapomi paveikslai, rodomi spektakliai...spaudžiama, spaudžiama ir niekaip neišspaudžiama tai, kas užpildytų sielą... Žmogus nenori megzti santykių su Radha ir Krišna, nenori investuoti ten savo laiko ir energijos. Bet jis visą gyvenimą uoliai pluša ir nori įtikti savo artimiems, kad gautų mažytį laimės gurkšnelį iš jų...kuris vis tiek neužpildo sielos gelmių. Tada nuoskaudos, pykčiai, barniai, pretenzijos, įsižeidimai...

Investuokime į amžinus meilės santykius su Radha ir Krišna...Jie užpildys vis labiau ir labiau mūsų Esybę ir mes  vis mažiau ir mažiau nustosim skūstis ar reikalauti kažko iš kitų...kol galų gale nutilsim visai...vidiniame džiausme...kuris niekad nesibaigia...atmarama...

Tobulumą pasiekęs vaišnavas, Siddha Manohara das Babadžis, gyvenęs dar 20amžiuje,  kartojo į dieną po 7 lakhus (7x64 ratus). Miegojo gal 1 valandą ir valgė tarsi būtų paukštelis.  Jis pasakė, kad yra bhadžanas (Krišnos ir Radhos garbinimas) gunose ir yra bhadžanas anapus gunų. Būdami gunose mes turime ribas. Būdami anapus trijų gunų (neišmanymo, aistros ir dorybės), mes neturime ribų. Krišnos ir Radhos garbinimas, anapus gunų, neturi ribų. Nėra "galutinio lygio" . Jis pasakė: "Kaip Bhagavanas yra beribis, taip ir bhadžanas yra beribis...." . Taigi, tobulumui nėra ribų ! Nėra galutinio lygmens ! Bhakti joga yra amžinas tobulėjimas !

Gal ne į temą, bet norėjau pasidalinti spontaniškai....Patinka man Raimondas Grinevičius dėl to, kad  daro veiksmą, o nerašo ilgų tekstų su aimanomis ir keiksmais...Tinkamai naudoja savo kšatrijo (vadovo) prigimtį gindamas šeimos institutą. Dėl to turi kanalą su pusdieviais. Šviesi energija apsupusi jį. Bent aš taip matau. Norėjau pakomentuoti tik šitą vietą. Nepažystu asmeniškai, nežinau jo visų vertybių... bet tai, ką daro dėl šeimos yra pagirtina ir mano didžiausi nusilenkimai JAM. Duok Dieve vaišnavams tokio sąmoningumo, drąsos ir ryžto. 

Visai neseniai  guru nusiunčiau sniegu nuklotų laukų nuotrauką , kai buvo -16. Paklausiau, ar Goloka Vrindavane yra sniego. Jis sako: "aš manau, kad yra, bet ne taip šalta" :))) . 

Visur stenkimės atsiminti mūsų tikruosius namus - Goloka Vrindavaną !

Kas dieną, kas dieną, telkiant protą, mokantis jį kontroliuoti, stengiantis jį sutelkti į Radhos ir Krišnos žaidimus, mes milimetras po milimetro tobulėjam, augam, kaip rievės medyje, kai vaikas...matuodavo mane tėtis dažnai prie durų staktos...centimetrus...su pietšuku užrašydavo. Visata taip pat augina, Radha ir Krišna augina, diena dienon, metai po metų, dešimtmetis po dešimtmečio, gyvenimas po gyvenimo...Dirbant, atliekant sadhana, protas, kaip plienas ugnyje, pradeda minkštėti ir leistis labiau sutelkiamas į Radhos ir Krišnos žaidimus...Jis apsivalo, dėl to labiau išgyvena džiaugsmą mąstydamas apie skaidrius, kupinus transcendentinės meilės Radhos ir Krišnos žaidimus. Jis leidžiasi kontroliuojamas vis labiau ir labiau. Ir ateina viltis, kad jis bus absoliučiai paklusnus vieną dieną. BET ! jeigu toliau stabiliai dirbsi...ir bendrausi su SADHU ! 

Radharani yra visur. Ji yra namas, Ji yra žemė, Ji yra žvaigždės, Ji yra Dangus, Ji yra upė, Ji yra maistas, Ji yra žmonės, santykiai...pavasaris. Visa tai yra Jos energijos. Nėra nieko, kas nebūtų Radharanės energijos-šakti. Dėl to, nėra nieko, ką reiktų savintis ir dėl ko reiktų pergyventi. Laikas yra pavaldus Jai ir Ji žino, kas yra geriausia mums. Ši žaidimo aikštelė yra sukuriama ir sunaikinama. Sielos tobulėjimui ir galų gale išėjimui iš samsaros-gimimo ir mirčių rato...

Kai matai asmenybes ir struktūras, kurios skriaudžia planetos žmones atiminėdami jų laisvę, pinigus, ramybę, šeimos santarvę, vaikų gerovę ir sveikatą, supranti, kam skirti visatoje pragarai...Žemės teismus kažkas gali apeiti...bet visatos Teismo neapeis niekas...

Kas dieną meldžiuosi už šios planetos šeimą, kad jos nariai, įveikę baimę, apsivienytų ir pasirpiešintų tironijai, kuri įvilkta į "gelbėjimo" iliuziją..O...Radha Radha padėk !