Kas girdi visas mūsų pačias, pačias, pačias giliausias mintis, jausmus, norus?  Žmona? Ne. Vyras? Ne. Vaikai? Ne. Tėvai? Ne. Seneliai? Ne. Draugai? Ne. Kas ??? Tik Radha ir Krišna širdyje. Tik Jie girdi. Tas, kas girdi giliausius mūsų širdies virpesius, tas yra arčiausiai Mūsų. Radha ir Krišna yra arčiausiai Mūsų. Dėl to - Jie artimiausi. Dėl to, Jiems-ypatingas dėmesys ! Visos dienos bėgyje. Mintyse, širdyje. 

Žmogus ieško laimės santykiuose su kitais žmonėmis, bando išspausti tai, ko negalima išspausti. Žmonės labai riboti ir sąlygoti. Meilės duoti gali labai labai mažai, jei iš viso gali...Kartais ir pagarbos sunku sulaukti...ar dėkingumo... Apie meilę rašomi romanai, kuriamos dainos, statomi filmai, tapomi paveikslai, rodomi spektakliai...spaudžiama, spaudžiama ir niekaip neišspaudžiama tai, kas užpildytų sielą... Žmogus nenori megzti santykių su Radha ir Krišna, nenori investuoti ten savo laiko ir energijos. Bet jis visą gyvenimą uoliai pluša ir nori įtikti savo artimiems, kad gautų mažytį laimės gurkšnelį iš jų...kuris vis tiek neužpildo sielos gelmių. Tada nuoskaudos, pykčiai, barniai, pretenzijos, įsižeidimai...

Investuokime į amžinus meilės santykius su Radha ir Krišna...Jie užpildys vis labiau ir labiau mūsų Esybę ir mes  vis mažiau ir mažiau nustosim skūstis ar reikalauti kažko iš kitų...kol galų gale nutilsim visai...vidiniame džiausme...kuris niekad nesibaigia...atmarama...

Tobulumą pasiekęs vaišnavas, Siddha Manohara das Babadžis, gyvenęs dar 20amžiuje,  kartojo į dieną po 7 lakhus (7x64 ratus). Miegojo gal 1 valandą ir valgė tarsi būtų paukštelis.  Jis pasakė, kad yra bhadžanas (Krišnos ir Radhos garbinimas) gunose ir yra bhadžanas anapus gunų. Būdami gunose mes turime ribas. Būdami anapus trijų gunų (neišmanymo, aistros ir dorybės), mes neturime ribų. Krišnos ir Radhos garbinimas, anapus gunų, neturi ribų. Nėra "galutinio lygio" . Jis pasakė: "Kaip Bhagavanas yra beribis, taip ir bhadžanas yra beribis...." . Taigi, tobulumui nėra ribų ! Nėra galutinio lygmens ! Bhakti joga yra amžinas tobulėjimas !

Gal ne į temą, bet norėjau pasidalinti spontaniškai....Patinka man Raimondas Grinevičius dėl to, kad  daro veiksmą, o nerašo ilgų tekstų su aimanomis ir keiksmais...Tinkamai naudoja savo kšatrijo (vadovo) prigimtį gindamas šeimos institutą. Dėl to turi kanalą su pusdieviais. Šviesi energija apsupusi jį. Bent aš taip matau. Norėjau pakomentuoti tik šitą vietą. Nepažystu asmeniškai, nežinau jo visų vertybių... bet tai, ką daro dėl šeimos yra pagirtina ir mano didžiausi nusilenkimai JAM. Duok Dieve vaišnavams tokio sąmoningumo, drąsos ir ryžto. 

Visai neseniai  guru nusiunčiau sniegu nuklotų laukų nuotrauką , kai buvo -16. Paklausiau, ar Goloka Vrindavane yra sniego. Jis sako: "aš manau, kad yra, bet ne taip šalta" :))) . 

Visur stenkimės atsiminti mūsų tikruosius namus - Goloka Vrindavaną !